Diakonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romos katalikų diakonas

Diakonas (gr. διάκονος diakonos = tarnas) – krikščionių dvasininkas, įšventintas diakonu.

Pavaldus bendruomenės administratoriui (klebonui); neturi visų pastoriaus ar kunigo pareigų, teisių. Evangelikų ir Katalikų Bažnyčioje diakonu tapti gali ir šeimą sukūręs asmuo, baigęs atitinkamus mokslus.

Vakarų Europoje kone kiekvienoje parapijoje yra diakonas: jis itin padeda bendruomenės dvasininkui atliekant patarnavimus parapijiečiams. Katalikų diakonas negali tik aukoti Šv. Mišių, klausyti išpažinčių ir teikti Ligonių patepimo sakramento (kadangi viena šio sakramento dalių yra išpažinties klausymas).

Pastaruoju metu Lietuvoje svarstomas diakonato instituto įvedimas bei plėtra, ypač esant kunigų trūkumui ir mažėjant pašaukimų.

Nuo 2007 m., Lietuvos Vyskupų Konferencijos sprendimu, pradėtas vedusiųjų vyrų rengimas nuolatinei diakonato tarnystei [1].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]