Bromės kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bromės kultūra
9700 m. pr. m. e. – 9000 m. pr. m. e.
Dab. valstybės: Šiaurės Vokietija, Lenkija, Danija, Pietų Švedija, Lietuva, Gudija
Ist. regionas: šiaurės Europa
Amžius: Vėlyvasis paleolitas
Kultura lyngbijska.jpg

Bromės kultūra arba Bromės-Liungbiu kultūra – finalinio paleolito archeologinė kultūra. Pavadinta pagal Bromės ir Nore Liungbiu gyvenvietes (Danija).

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Bromės kultūros antgalis

Bromės kultūra datuojama aleriodo viduriu – vėlyvojo driaso pradžios laikotarpiu (9500–8700 m. pr. m. e.), plito Šiaurės Europoje – nuo Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos vakaruose iki Volgos bei Dniepro aukštupių rytuose. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 Bromės kultūros gyvenviečių – Margių Sala (Margių stovyklavietės ir gyvenvietės), Derežnyčios stovyklavietės, 8 Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės, Vilniaus stovyklavietė ir kitos bei titnago gavybos ir apdirbimo vietų (Ežeryno titnago kasyklos, Titno ežero titnago kasimo ir apdirbimo vieta; Varėnos rajono savivaldybės teritorija).[1]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Bromės kultūros genezė siejama su Federmeserio kultūra ir vėlyvąja Hamburgo kultūra. Skiriami du Bromės kultūros etapai: klasikinis ir vėlyvasis. Jai būdingas Liungbiu tipo kaplys (kirvis), gamintas iš šiaurinio elnio rago. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą. Naudojo titnaginius dirbinius – ruošiniai jų gamybai kieto skėlimo technika buvo nuskeliami nuo vienagalių skaldytinių – masyvius plačia ir stora įkote antgalius, galinius gremžtukus, įstrižai retušuotus ir dviem kryptimis nuskeltus rėžtukus, retušuotas skeltes bei nuoskalas. Bromės kultūrą pakeitė Arensburgo kultūra. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Egidijus Šatavičius. Bromės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 353 psl.
  2. Egidijus Šatavičius. Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lars Larsson: Neue Fundplätze der Späteiszeit im südlichen Schweden. Arch. Korrbl. 23/3, 1993.