Mustjė kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mustjė kultūra
CCC tūkst. pr. m. e. – XXXV tūkst. pr. m. e.
Pointe levallois Beuzeville MHNT PRE.2009.0.203.2.jpg
Mustjė kultūros peilis
Ist. regionas: Pietų Europa, Šiaurės Afrika, pietvakarių Azija
Amžius: vidurinysis paleolitas
Žmogaus rūšis: Neandertalietis
Carte Neandertaliens.jpg
Commons-logo.svg Vikiteka: Mustjė kultūraVikiteka

Mustjė kultūra – vidurinio paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal E. Lartet tyrinėtą Le Moustier gyvenvietės olą (Prancūzija).

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Mustjė kultūros akmeninis gremžtukas

Mustjė kultūra 300 000–35 000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje. Atsirado subtropinio klimato sąlygomis, kurios buvo palankios veistis drambliams, hipopotamams, raganosiams. Mustjė kultūros antroji pusė siejama su Vurmo ledynmečiu, kai Vidurio Europoje įsigalėjo tundrinis klimatas[patikslinti!].

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mustjė kultūros žmonės vertėsi medžiokle (medžiotas urvinis lokys, mamutas, kiti žvėrys), maisto rinkimu, gaminosi medžio, kaulo ir rago dirbinius. Titnago dirbiniai gaminti iš storų ir stambių nuoskalų, nuskeliamų nuo disko pavidalo skaldytinių pagal vadinamąjį Levalua metodą. Pagrindiniai dirbiniai – gremžtukai ir smaigai. Gremžtukai turėjo 5–15 cm ilgio išgaubtus ašmenis, naudotus medžiui drožti, kaului ir ragui apdirbti, odai gremžti. Smaigai buvo 6–8 cm ilgio, užaštrintais pakraščiais. Smaigu buvo galima smogti ir pjauti, iš abiejų pusių nuskeltas smaigas naudotas kaip masyvus ietigalis. Gyveno urvuose arba kaulų ir kailių būstuose. Mirusiuosius laidojo negiliose duobėse prie urvų arba urvuose. Manoma, Mustjė kultūros laikotarpiu atsirado tikėjimo pradmenų. Su šia kultūra siejamas neandertalietis.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Girininkas. Mustjė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 536 psl.