Ašelio kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ašelio kultūra
700 tūkst. pr. m. e. – 200 tūkst. pr. m. e.
Biface Cintegabelle MHNT PRE 2009.0.201.1 V2.jpg
Ašelio kultūros titnaginiai dirbiniai iš Prancūzijos
Ist. regionas: Afrika, Vakarų Europa, Azija
Amžius: Ankstyvasis paleolitas
Žmogaus rūšis: Homo erectus
Carte hachereaux.jpg
Commons-logo.svg Vikiteka: Ašelio kultūraVikiteka

Ašelio kultūra (pranc. Acheuléen) – senojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Saint-Acheulio vietovę netoli Amjeno miesto, Šiaurės Prancūzija.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Datuojama Gunzo-Mindelio Riso laikotarpiu – prieš 700–200 tūkstančius metų. Vidurio Europos Ašelio kultūra kilo iš rytų Afrikos ir Pietų Europos Olduvėjaus tipo archeologijos kompleksų.

Radiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Ašelio kultūros dirbiniai panašūs į Šelio kultūros, tik smulkesni. Pagrindinis įrankis buvo migdolo formos kirtiklis, nušlifuotas plokščiu retušu. Ašelio kultūro laikotarpiu pradėta naudoti stambius plokščius kirvius, ietigalius, grandukus ir įrankius, skirtus pjauti, gręžti. Laikotarpio pabaigoje atsirado vadinamųjų mikoko ir Levalua tipo dirbinių – smulkių kirtiklių, pjovimo ir gręžimo įrankių – nuo skaldytinių atskeltų skelčių. Žmonės gyveno olose, medžiojo ir rinko maistą, mokėjo išgauti ugnį.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Girininkas. Ašelio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 59 psl.