Leica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leica Camera AG
Forma Akcinė bendrovė
Pramonė Optika
Įkurta 1849 m.
Įkūrėjas (-ai) Ernst Leitz
Centrinė būstinė Zolmsas, Vokietija
Svarbiausi darbuotojai Alfred Schopf (CEO)
Produkcija Fotoaparatai, objektyvai, žiūronai ir kitokia optinė įranga
Tinklalapis www.leica-camera.com

„Leica“ (vok. Leica, iš pavardės Leitz + camera 'fotoaparatas') – Vokietijos optikos bendrovė, gaminanti fotoaparatus, geodezijos įrangą, mikroskopus, taip pat šios įrangos prekės ženklas. Kompanija „Ernst Leitz GmbH“ dabar spadalinta į tris bendroves: „Leica Camera AG“, „Leica Geosystems AG“ ir „Leica Microsystems GmbH“. „Leica“ yra pirmųjų 35 mm fotoaparatų markė.

Pirmąjį „Leica“ fotoaparatą sukonstravo Oskar Barnack 1913 m. Autoriaus idėja buvo naudoti fotoaparate apie 2 metrus perforuotos kino juostos, norint išgauti 40 kadrų vienoje fotojuostos atkarpoje. Foto kadras 24×36 mm buvo išgautas padvigubinus kino juostos kadrą 18×24 mm.

Su pirmųjų „Leica“ fotoaparatų sukūrimu atsirado naujas fotografavimo amžius. Dėka dydžio ir fotoaparato patogumo fotoreporteris galėjo atsirasti pačių įvykių sūkuryje.

Serijinė „Leica“ fotoaparatų produkcija pradėta 1925 m. „E. Leitz Optische Werke“ bendrovėje Veclaro mieste.

1925 m. „Leica 1“ fotoaparatas

2007 m. lapkritį aukcione Vienoje už modelį iš 1923 m. buvo sumokėta 336 tūkstančių eurų. Modelis, kuris įgavo tokią vertę, priklauso prototipinei serijai ir yra pažymėtas numeriu 107. Tai pirmasis produktas, eksportuotas į Amerikos rinką (norint įgyti patentą).[1]

2011 m. gegužę aukcione Vokietijoje parduotas „Leica“ footoaparatas iš 1923 m. už 1,32 milijonų eurų. Tas aparatas priklauso serijai, kurioje yra tik 25 egzemplioriai. Jis vienintelis turėjo išgraviruotą užrašą „Germany“, nors patentą įgavo Niujorke.[2]

Šiuo metu „Leica“ objektyvus galima rasti „Panasonic“ fotoaparatuose.

Kultūrinė įtaka[taisyti | redaguoti kodą]

„Leica“ fotoaparatai buvo labai vertinami, pasižymėjo patvarumu. To pavyzdžiu tarnauja 1943 m. Matvejaus Blanterio (dainos „Katiuša“ autorius) parašyta daina (žodžiai Konstantino Simonovo) „Песенка военных корреспондентов“ ('Karo koresponendentų dainelė'). Joje yra tokios eilutės[3] (lietuviškas vertimas pažodinis):

От Москвы до Бреста Nuo Maskvos iki Bresto
Нет такого места Nėra tokios vietos
Где бы не скитались мы в пыли. Kur mes neklajojome dulkėse.
С лейкой и с блокнотом Su leika ir bloknotu
А то и с пулеметом O tai su kulkosvaidžiu
Сквозь огонь и стужу мы прошли. Per ugnį ir žvarbą praėjome.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Wiadomość z serwisu Wirtualnej Polski z. 2007 m. lapkričio 18 d.
  2. Wiadomość ze strony Gizmodo.pl 2011 m. gegužės 31 d.
  3. Песенка военных корреспондентов

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]