George Washington

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Džordžas Vašingtonas
1-asis JAV prezidentas
Gilbert Stuart Williamstown Portrait of George Washington.jpg
Gimė: 1732 m. vasario 22 d.
Jungtinės Amerikos Valstijos Virdžinijos kolonija, Britų Amerika
Mirė: 1799 m. gruodžio 14 d. (67 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Maunt Vernonas, Virdžinija, JAV
1-asis JAV prezidentas
Ėjo pareigas: 1789 m. balandžio 30 d. – 1797 m. kovo 4 d.
Vėlesnis: Džonas Adamsas
Partija: nepriklausė jokiai partijai
Commons-logo.svg Vikiteka: George WashingtonVikiteka
Parašas
George Washington signature.svg

Džordžas Vašingtonas (angl. George Washington; 1732 m. vasario 22 d. – 1799 m. gruodžio 14 d.) – pirmasis konstitucinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (17891797)[1] bei JAV nepriklausomybės karo metu vadovavo Kontinentinei armijai (17751783). Jo vaidmuo revoliuciniuose procesuose ir po jų sekusiame nepriklausomybės paskelbime ir Jungtinių Amerikos Valstijų suformavime buvo svarbus. Amerikiečių jis yra laikomas „šalies Tėvu”.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1732 m. vasario 22 d. tabako plantatoriaus šeimoje Virdžinijos kolonijos šiaurėje esančioje Popes Creek vietovėje. Tėvas Augustine Washington pirmą kartą buvo susituokęs su Jane Butler, su kuria susilaukė keturių vaikų, tačiau du jų mirė labai anksti. Susituokęs antrą kartą su Mary Ball Washington, turėjo šešis vaikus, tarp jų Džordžas buvo trečias vaikas. Kai Džordžui buvo vienuolika metų, mirė jo tėvas. Pradinį išsilavinimą gavo šeimoje ir iš vietinių mokytojų. Dėl vyresniojo (suvestinio) brolio Lawrence Washington pažinties su stambiu Virdžinijos žemvaldžiu lordu T. Fairfax, 1749 m. įsidarbino matininku, įsigijo dirbamos žemės. 1753 m. įsidarbino majoru Virdžinijos pašauktinių pajėgose. Dalyvavo susirėmimuose tarp D. Britanijos ir Prancūzijos pajėgų dėl regiono kontrolės, vėliau Septynerių metų karo veiksmuose Šiaurės Amerikoje. 1758 m., būdamas pulkininku, atsistatydino iš pareigų bei grįžo ūkininkauti Virdžinijos valstijoje. Nuo 1769 m. buvo renkamas į Virdžinijos Asamblėją, kurioje pasisakė už kolonijos teises ginčuose su D. Britanija. 1774 m. išrinktas pirmojo Kontinentinio kongreso delegatu. 1775 m. liepos 14 d. antrasis Kontinentinis kongresas paskyrė Vašingtoną vyriausiuoju Amerikos revoliucinių pajėgų vadu.[2] Po metų britai buvo išstumti iš Bostono, prarado Niujorką ir buvo sutriuškinti Trentone (Naujasis Džersis) dėl netikėto Vašingtono manevro perkertant Delavero upę. Tokios Vašingtono strategijos dėka, revoliucinės pajėgos užėmė du pagrindinius britų armijos punktus Saratogoje ir Jorktaune. Pradėjus sklisti gandams apie galimą šalies susiskaldymą ir pralaimėjimą, Vašingtonas, tardamasis su Kongresu, kolonijinėmis Jungtinės Karalystės karalius Jurgis III paklausė, ką toliau darys Dž. Vašingtonas. Kaip atsakymas į jo klausimą pasklido gandas, kad Vašingtonas grįš į savo fermą. Karalius buvo priverstas pripažinti, kad „jei jis taip padarys, jis bus didingiausias žmogus pasaulyje”. Vašingtonas grįžo į savo savo ūkį Mount Vernone, kur susitelkė asmeniniam gyvenimui.[3]

Vašingtonas pirmininkavo Filadelfijos konvencijai, kuri dėl visuotinio nepasitenkinimo Konfederacijos straipsniais rengė Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos projektą. 1789 m. Vašingtonas buvo išrinktas pirmuoju JAV prezidentu ir nustatė daugelį naujosios įstatymų vykdomosios valdžios departamento papročių, tapusių įprasta praktika. Jis siekė sukurti šalį, sugebančią išlaikyti taiką su kaimyninėmis šalimis. Vašingtono 1793 m. paskelbta vienašališka Neutralumo deklaracija suteikė pagrindą vengti bet kokio dalyvavimo tarptautiniuose konfliktuose. Jis taip pat palaikė planus sukurti tvirtą centrinę valdžią. Siekdamas šio tikslo Džordžas Vašingtonas sumokėjo visas valstybės skolas, įgyvendino efektyvią mokesčių sistemą ir palaikė idėją sukurti centrinį banką. Užsienio politikoje vengė konfliktų su Europos valstybėmis. Dž. Vašingtonas išvengė karų, o 1795 m. pasirašydamas Džėjaus sutartį išlaikė dešimtmečio taiką su Britanija, nepaisant intensyvaus demokratų-respublikonų pasipriešinimo. Nepaisant to, kad Džordžas Vašingtonas niekada oficialiai nebuvo Federalistų partijos narys, tačiau jis palaikė jų politinę programą ir buvo partijos idėjinis lyderis. Atsisakė trečią kartą kandidatuoti į JAV prezidentus. Dž. Vašingtonas atsisveikinimo kalboje, pasibaigus dviem jo kadencijoms, griežtai perspėjo nesikišti į tarptautinius konfliktus. Vašingtonas buvo apdovanotas pirmuoju Kongreso aukso medaliu.

Dž. Vašingtonas mirė 1799 m. JAV Kongreso narys Henris Ly, sakydamas laidotuvių kalbą, pavadino Dž. Vašingtoną „pirmuoju kare, pirmuoju taikos metu ir pirmuoju tautiečių širdyse”.[4] Istorikai laiko Džordžą Vašingtoną vienu iš geriausių JAV prezidentų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "George Washington." Library of Congress. Nuoroda tikrinta June 27, 2009.
  2. Richard Brookhiser „George Washington, Founding CEO,“ American Heritage, Spring/Summer 2008.
  3. Johnson, Paul (2005). George Washington: The Founding Father. HarperCollins. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-06-075365-X“.. “In London, George III questioned the American-born painter Benjamin West what Washington would do now he had won the war. 'Oh,' said West, 'they say he will return to his farm.' 'If he does that,' said the king, 'he will be the greatest man in the world.'”
  4. Henry Lee’s eulogy to George Washington, December 26, 1799. Safire, William (2004). Lend Me Your Ears: Great Speeches in History. New York: W. W. Norton & Company, 185–186. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-393-05931-6“..
Postas
Prieš tai:
-
JAV prezidentas
17891797
Po to:
John Adams