James Monroe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Džeimsas Monro)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
James Monroe
5-asis JAV prezidentas
James Monroe White House portrait 1819.gif
Gimė: 1758 m. balandžio 28 d.
Jungtinės Amerikos Valstijos Vestmorelando apygarda, Virdžinija, JAV
Mirė: 1831 m. liepos 4 d. (73 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV
5-asis JAV prezidentas
Ėjo pareigas: 1817 m. kovo 4 d. – 1825 m. kovo 4 d.
Ankstesnis: James Madison
Vėlesnis: John Quincy Adams
7-asis JAV valstybės sekretorius
Ėjo pareigas: 1815 m. vasario 28 d. – 1817 d. kovo 4 d.
Ankstesnis: Robert Smith
Vėlesnis: John Quincy Adams
Partija: Demokratas-respublikonas
Commons-logo.svg Vikiteka: James MonroeVikiteka
Parašas
James Monroe signature.png

Džeimsas Monro (angl. James Monroe; 1758 m. balandžio 28 d. – 1831 m. liepos 4 d.) – teisininkas, 5-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1817–1825). Monro buvo paskutinis iš JAV Tėvų-įkūrėjų tapęs JAV prezidentu.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dž. Monro gimė škotų kilmės plantatoriaus šeimoje miškingoje Monroe Hall vietovėje šiaurės rytų Virdžinijoje. Baigęs vietos mokyklą, 1774 m. įstojo į Viljamsburgo kolegiją, tačiau kitų metų pavasarį metė kolegiją ir savanoriu prisijungė prie Kontinentinės armijos, kovojusios su Jungtinės Karalystės daliniais JAV nepriklausomybės kare. 1780–1783 m., valdant Tomui Džefersonui, Monro studijavo teisę. Po studijų jis dirbo Kontinentiniame kongrese. Būdamas antifederalistų delegatu Virdžinijos konvencijoje, kuri svarstė JAV Konstitucijos ratifikaciją, Monro prieštaravo ratifikavimui, teigdamas, kad konstitucija suteikė per daug galių centrinei valdžiai. Nepaisant to, Monro aktyviai prisidėjo prie naujos valdžios kūrimo ir 1790 m. buvo išrinktas į Senatą, kuriame dirbdamas jis prisijungė prie Džefersono Demokratų-respublikonų partijos. Vykdomosios valdžios patirties Monro įgijo dirbdamas Virdžinijos gubernatoriumi. Monro išpopuliarėjo, kai 1803 m., būdamas diplomatu Prancūzijoje derėjosi dėl Luizianos įsigijimo. Nuo 1803 m. trejus metus dirbo JAV ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. 1812 metų karo metu, valdant prezidentui Džeimsui Medisonui jis užėmė svarbius JAV valstybės sekretoriaus ir karo sekretoriaus postus.

Prezidento pareigose[taisyti | redaguoti kodą]

Sulaukęs mažai pasipriešinimo iš suskilusios federalistų partijos, 1816 m. Monro buvo lengvai išrinktas prezidentu, surinkęs 80 procentų rinkikų kolegijos balsų. Prezidento pareigose Dž. Monro siekė sumažinti įtampą tarp partijų ir pradėjo kelionę po šalį. Kilus nacionalizmo bangai, jis buvo visur sutiktas šiltai. Dž. Monro beveik vienbalsiai buvo perrinktas antrajai kadencijai. Svarbūs jo prezidentavimo bruožai: „Gerų jausmų era” – istoriniu JAV periodu, kai vyravo santykinai maža partijų konkurencija – o vėliau ir 1819 metų panika bei aršūs visuotiniai debatai dėl Misūrio teritorijos priėmimo į Sąjungą. 1820 m. per šalį nuvilnijo nesutarimai dėl Misūrio teritorijos prijungimo. 1822 m. JAV pripažino naujų Lotynų Amerikos valstybių suverenitetą. Džeimsas Monro geriausiai žinomas dėl 1823 m. suformuluotos vadinamosios Monro doktrinos, pagal kurią JAV paskelbė, netoleruosianti tolimesnės Europos valstybių intervencijos Amerikos žemyne. Monro doktrina buvo paskelbta, nerimaujant, kad nepriklausomomis valstybėmis tapusias buvusias Ispanijos kolonijas gali užimti kuri nors to meto Europos valstybė. Monro doktrina daugiau nei šimtui metų tapo viena reikšmingiausių JAV užsienio politikos gairių.[2] Po to, kai 1825 m. Monro išėjo į pensiją, jį pradėjo kamuoti finansiniai sunkumai. Džeimsas Monro mirė 1831 m. liepos 4 d. Niujorke.

Postas
Prieš tai:
James Madison
JAV prezidentas
18171825
Po to:
John Quincy Adams

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Harlow Unger, James Monroe: The Last Founding Father (2009).
  2. Monroe James (Džeimsas Monro). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 436 psl.