Dvietės lankų gamtos parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dvietės lankų gamtos parkas – saugoma teritorija Latvijos pietrytinėje dalyje, kairiajame Dauguvos krante, Aukšzemėje. Tai viena iš didžiausių išsaugotų natūralių upių salpų visoje Europoje. Parkas įsteigtas 2004 m. siekiant atkurti ir išsaugoti natūralias lankas. Plotas apima beveik 5 tūkst. ha.

Gamtos parko draustinio teritorija įtraukta į Europos Sąjungos saugomų gamtos teritorijų tinklą Natura 2000, kaip svarbi paukščių buveinė. Gamtos parko ribose aptinkama 12 ypatingai saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, daugiau kaip 40 Latvijoje arba ES saugomų paukščių rūšių, 7 Europoje ir 2 Latvijoje saugomi biotopai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis Dvietės slėnis yra viena iš seniausiai apgyvendintų Latvijos vietovių. Manoma, jog pirmieji gyventojai čia atsikraustė dar ledynmečio pabaigoje, prieš maždaug 11 tūkst. metų. Randama archeologinių paminklų – akmens amžiaus, vėlyvojo geležies amžiaus ir viduramžių gyvenviečių. Aptinkami ankstyvojo geležies amžiaus piliakalniai ir vėlyvojo geležies amžiaus senkapiai.

Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodieji gandrai – itin saugoma rūšis.
Konikų veislės laukiniai arkliai labiausiai primena tarpanus.

Paukščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp laikinai pavasarį apsistojančių vandens paukščių galime išvardinti gausius želmeninių ir baltakakčių žąsų, gulbių būrius, visų rūšių antis bei įvairius gandrinius paukščius. Tuo metu pievose ieško sau laimikio plėšrieji paukščiai – didysis erelis rėksnys, mažasis erelis rėksnys, rečiau jūrinis erelis, erelis žuvininkas.

Vasarą užliejamose pievose ir susidarančiuose salpiniuose ežeruose peri griežlės, stulgys ir švygžda, ypač saugomi paukščiai. Pievose veda jauniklius ir kiti paukščiai – upiniai ir margieji žiogeliai, lakštingalos, perkūno oželiai, rečiau putpelės ir kurapkos. Ežeruose telkiasi gulbės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros, įvairios lingės. Kartais pastebimi ir juodieji gandrai. Aplinkiniuose miškuose gausu įvairių geninių paukščių.

Rudenį praskrenda baltieji ir pilkieji garniai, dideli gervių ir baltųjų gandrų pulkai. Taip pat žąsys.

Žiemą pasilieka žiemoti geniniai paukščiai, kurapkos, sklando plėšrieji paukščiai.

Žvėrys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo anksčiau būta briedžių, tauriųjų elnių, vilkų, lūšių.

Nuo 2006 m. parke įveisti konikų veislės laukiniai arkliai ir laukiniai hailanderių veislės jaučiai. Šie atstoja išnykusius tarpanus ir taurus. Bandoma išvesti taurams artimiausius gentainius.

Stambieji žolėdžiai užliejamose pievose ganosi ištisus metus. Jie neleidžia užželti lankoms. Tokiu būdu apsaugomos užliejamų pievų augalų ir jose perinčių paukščių rūšys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Gamtos parkas "Dvietės užliejamos pievos"“. latvia.travel. 2016-05-16. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-11. Nuoroda tikrinta 2016-06-07.