Lakštingala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Luscinia luscinia
Lakštingala (Luscinia luscinia)
Lakštingala (Luscinia luscinia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Musinukiniai
(Wikispecies-logo.svg Muscicapidae)
Gentis: Lakštingalos
(Wikispecies-logo.svg Luscinia)
Rūšis: Lakštingala
(Wikispecies-logo.svg Luscinia luscinia)

Lakštingala (lot. Luscinia luscinia, angl. Trush Nightingale) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos gana dažnas ir įprastas Lietuvos žvirblinis paukštis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Altajaus. Arealas šiaurėje siekia pietų Švediją ir Suomiją, Volgos aukštupį ir Obės vidurupį. Pietinė arealo riba eina per Altajų, Irtyšiaus aukštupį, šiaurės Kazachstaną, Uralo žemupį, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantę ir Dunojaus vidurupį. Žiemoja Rytų Afrikoje.

Vakarų Europoje gyvena šiai lakštingalai artima vakarinė lakštingala (Luscinia megarhynchos).

Fiziologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kūno viršutinė dalis pilka, rusvo atspalvio, uodega pilkšvai rusva. Apatinė kūno pusė šviesiai pilka, krūtinė tamsesnė. Snapas ir kojos rudi. Jaunikliai margi, plunksnų kraštai tamsesni. Sveria 25-28 g.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje aptinkama balandžiorugpjūčio mėn. Gyvena krūmuose prie vandens, karklų, lazdynų, ievų sąžalynuose. Taip pat įsikuria laukuose esančiose giraitėse jei netoliese yra vandens telkinių. Tankiose giriose aptinkamos retai. Lizdą iš nendrių, alksnių lapų, žolių stiebų krauna pakrantėse ant žemės. Deda 4-5 žvilgančius žalsvo ar rusvo atspalvio kiaušinius, gegužės-birželio mėnesį. Peri 13 dienų. Išaugina vieną vadą. Jaunikliams pavojų kelia katės ir šarkos.

Maitinasi dieną, tačiau aktyvi ryto ir vakaro prieblandoje. Naktimis gieda ir keliauja. Giesmė labai maloni, melodinga, lengvai atpažįstama. Gieda krūmų sąžalynuose. Žeme keliauja straksėdama, kilsteldama aukštyn uodegą.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Lakštingalos giesmė

Iš purios žemės ir prikritusių lapų renka vabalus, sliekus, lesa prinokusias aviečių, serbentų uogas.

Tautosaka[taisyti | redaguoti kodą]

Lakštingala ypač minima lietuviškoje tautosakoje, jos giesmė labai mėgstama ir žmonių pamėgdžiojama. Tai gana mielas ir labai paprastas savo išvaizda giesmininkas[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lakštingala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.