Dievturyba
|
|
|
|---|---|
|
Pagrindai |
|
|
Baltų religija |
|
|
Pagrindinės dievybės |
|
|
Perkūnas · Gabija · Žemyna · Dievas |
|
|
Šventvietės, apeigos |
|
|
Alka · Romovė · Šventoji giraitė |
|
|
Rekonstrukcija |
|
|
Baltų neopagonybė |
|
|
|
|
Dievturyba (latv. Dievturība) – neopagoniškas religinis judėjimas Latvijoje, atkuriantis senovės baltų religiją, gyvavusią Latvijoje iki krikšto įvedimo XIII a. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „Dievo turėjimas“.
Dievturyba įkurta 1925 m. istoriko ir kraštotyrininko Ernesto Brastinšo. Tikėjimas visų pirma pagrįstas senovės latvių folkloru, dainomis, mitologija, tačiau skiriasi nuo senovinės religijos, pavyzdžiui, nėra žinoma, kad senieji latvių pagoniai tikėtų į aukščiausiųjų dievų trejybę.
Dievturyba yra panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti išskiriami svarbūs dievai ir deivės yra Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė.
Žmogų sudaro trys formos: kūnas (miesa), dvasia (dvēsele) ir astralinis kūnas (velis).
