Panteizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Panteizmas (iš graikų k. πάν 'viskas' + θεός 'Dievas') – požiūris, kad viskas, kas mus supa yra imanentiška abstrakti dievybė arba, kad visata, Žemė yra ekvivalenti Dievui. Tiksliau apibrėžiant, prigimtinė teisė, egzistencija ir visata (absoliuti begalybė to kas buvo, yra ir bus) reprezentuojama teologiniu principu kaip Dievas, vengiant Dievo supratimo kaip sužmogintos būtybės, Dievo – Kūrėjo. Tuo panteizmas iš esmės skiriasi nuo panenteizmo ir pandeizmo.

Klasikinis panteizmas būdingas Kabalos judaizmui, induizmui, monizmui, neopagonybei, Naujojo Amžiaus tikėjimams. Panteistais gali būti ir jokiai religijai nepriklausantys asmenys, tačiau pripažįstantys visumą, kaip viršnatūralią esybę.