Ciano vandenilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Ciano vandenilis
Hydrogen-cyanide-2D.pngHydrogen-cyanide-3D-vdW.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Vandenilio cianidas
CAS numeris [74-90-8]
RTECS numeris MW6825000
Cheminė formulė HCN
Molinė masė 27,03 g/mol
SMILES C#N
Rūgštingumas (pKa) 9,2 - 9,3
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda Bespalvės dujos arba blankiai mėlynas labai lakus skystis
Lydymosi t° -13,4 °C (259,75 K, 7,88 °F)
Virimo t° 26 °C (299,15 K, 78,8 °F)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

NFPA 704.svg

4
4
2
 
Žybsnio t° −17,78 °C
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R12, R26, R27, R28, R32
S-frazės S1, S2, S7, S9, S13, S16, S28, S29, S45.
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas 2,98 D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi Katijonai Natrio cianidas,
Kalio cianidas
Giminingi junginiai Cianogenas,
Cianogeno chloridas,
Trimetilsililo cianidas
Giminingos grupės

Ciano vandenilis (HCN) gaunamas anglį absorbuojant azotu aukštoje temperatūroje. Tai mirtini nuodai. Vienas miligramas viename litre ar kilograme yra mirtina dozė suaugusiam žmogui.

Ciano vandenilis kaip naikinimo priemonė[taisyti | redaguoti kodą]

Cheminis ginklas[taisyti | redaguoti kodą]

Oras, kuriame yra 0,03 % HCN, nužudo žmogų per kelias minutes. Cianido jonas blokuoja ATP sintezę mitochondrijose.

Ciano vandenilis minimas tarp kovinių nuodingųjų medžiagų, sukeliančių bendrąjį apsinuodijimą. Kadangi ciano vandenilis yra potencialus cheminis ginklas, dideliais kiekiais naudojamas pramoninėje gamyboje, todėl gamyklos, gaminančios HCN daugiau kaip 30 t per metus, turi tai deklaruoti ir gali būti tikrinamos specialių inspektorių.

HCN kaip kovinę nuodingąją medžiagą pirmą kartą panaudojo Prancūzijos armija 1916 m. liepos 1 d. Tačiau jis pasirodė mažai efektyvus ir daugiau nebuvo naudojamas. Priežastys – Vokietijos kareiviai naudojo dujokaukes su filtrais, o HCN kaip medžiaga pasirodė pernelyg laki ir greitai išsisklaidanti.

Nepatvirtinta informacija rodo, kad Irakas galėjo naudoti HCN prieš Irano kariuomenę (Irako-Irano karas 1980–1988 m.) ir prieš kurdus šiaurės Irake.

Mirties bausmės priemonė[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kuriose šalyse HCN naudoja dujų kamerose kaip dujinius nuodus mirties bausmėms vykdyti. Žudomasis žūsta per 4-10 min, retkarčiais – iki 17 min.

Ciano vandenilį pavadinimu „Ciklonas B“ (Zyklon B) hitlerinė Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais naudojo žmonėms masiškai naikinti mirties stovyklose.

Kenkėjų naikinimo priemonė[taisyti | redaguoti kodą]

HCN naudojamas graužikams ir kitiems svirnų kenkėjams naikinti grūdų sandėliuose ir panašiose saugyklose.

Organizmų „cheminis ginklas“[taisyti | redaguoti kodą]

Yra duomenų, kad kai kurie šimtakojų potipio nariuotakojai naudoja HCN kaip savigynos priemonę.

Gana daug gaubtasėklių augalų kaupia nuodingas medžiagas, tarp jų – cianogeninius glikozidus. Pažeidus šių glikozidų turinčius audinius glikozidai ima irti ir išsiskiria cianido jonai. Didelius kiekius augalinių audinių suėdantys žolėdžiai daugiau ar mažiau apsinuodija cianidais. 100 g. obuolių sėklų gali turėti 217 mg amigdalino (amygdalin), iš kurio gali išsiskirti ~10 mg HCN.