Melioracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Melioracijos griovys pavasarį. Kėdainių rajonas

Melioracija – priemonės, kurios ilgam laikui pagerina dirvožemio vandens, oro, šilumos, maisto medžiagų režimą ir sudaro sąlygas gausiam ir pastoviam žemės ūkio derliui gauti.

lot. melioratio kilęs iš lot. dalyvio melioratus 'gerintas', šis iš veiksmažodžio meliorare 'gerinti', o pastarasis iš lot. melior 'geresnis'.

Melioracija žemės ūkyje apima keletą dirvožemių gerinimo būdų:

  • sausinimas (drenavimas) – per drėgnų žemių sausinimas naudojant atviro (grioviai) ar uždaro drenažo (vamzdynai) sistemas.
  • drėkinimas (irigacija) – per sausų žemių drėkinimas tiesiant drėkinimo kanalus, įrengiant lietinimo sistemas ir pan.
  • dirvų sudėties gerinimas – druskožemių druskų išplovimas, kalkinimas pelenais.
  • kiti būdai.

Lietuvoje aktualiausias buvo per šlapių dirvų sausinimas. Melioracija dažniausiai vykdoma įmirkusiose žemėse, pelkynuose. Klojami drenažo vamzdžiai, kasami melioracijos kanalai, kurie esant drėgmės pertekliui vandenį nuleidžia į vandens telkinius. Taip pat taikomos įvairios agrotechninės priemonės, gerinančios dirvožemio kokybę.

Lietuvoje melioracija intensyviai vykdyta sovietmečiu. Dėl neapgalvotos melioracijos susidarė daug gamtinių problemų: labai padidėjo vandens telkinių tarša chemikalais (iš laukų melioracijos grioviais chemikalai patenka į upes ir ežerus), sunyko kraštovaizdžiai (ištiesintos upelių vagos, iškirsti miškų ir krūmynų plotai), sutrikdytas vandens balansas, nusausintos pelkės (sunaikintos jų ekosistemos).