Brendis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Brendžio distiliavimas Pietų Afrikos Respublikoje.

Brendis (iš ol. brandewijn – degintas vynas) – spiritinis (40-60 % stiprumo) alkoholinis gėrimas, gaminamas distiliuojant vynuogių vyną arba fermentuotas kitų vaisių sultis. Kartais brendžiais vadinami ir gėrimai, gauti distiliuojant išspaudas (grapa). Iš vynuogių vyno gamintas brendis paprastai brandinamas (keletą metų) ąžuolinėse statinėse, gamintas iš kitų vaisių arba iš išspaudų dažnai geriamas nebrandintas.

Bendros žinios[taisyti | redaguoti kodą]

Brendžio atsiradimas yra susijęs su distiliacijos proceso atradimu ir tobulinimu. Silpnieji alkoholiniai gėrimai buvo vartojami senovės Graikijoje ir Romoje, ir tikriausiai Babilonijoje. Panašus į dabartinį brendis pradėtas gaminti dar XII amžiuje, o paplito XIV amžiuje. Iš pradžių vynas buvo distiliuojamas, siekiant supaprastinti jo pervežimą į tolimas šalis ir išvengti mokesčių (kurie buvo mokami už gėrimo tūrį). Nugabenus į paskirties vietą, buvo numatoma vėl pripilti vandens, pašalinto distiliacijos metu. Tačiau buvo pastebėta, kad ąžuolinėse statinėse laikytas distiliatas įgauna naują, skirtingą nuo šviežio distiliato, skonį. Be to, paaiškėjo, kad į distiliatą pripylus vandens, gautas skystis mažai kuo panašus į vyną.

Labiausiai brendžiai ėmė plisti XVII-XVIII amžiuose, įvairių šalių gamintojams bandant sukurti gėrimus, panašius į Prancūzijoje gaminamus konjaką ir armanjaką. Labiausiai paplitusios brendžio rūšys gaminamos imituojant konjako gamybos technologijas, regionuose, esančiuose netoli Cognac provincijos. Šiais laikais pamėgdžiojami netgi konjako markiravimai (X.O., Napoleon ir pan.). Kadangi brendžių standartizavimas gan menkai paplitęs, toks markiravimas neretai būna melagingu (gali reikšti seniausią iš rūšių, panaudotų gamyboje, arba net iš viso būti beprasmiu). Nepaisant to, yra ir itin gerų brendžio rūšių, niekuo nenusileidžiančių konjakams ar armanjakams.

Brendžio rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Brendžius įprasta skirstyti pagal vaisių, iš kurio jis pagamintas, o taip pat pagal pagaminimo vietą.

  • Vynuogių brendis - gaminamas distiliuojant vyną. Žinomiausios rūšys, kurioms taikomos kilmės apsaugos taisyklės - konjakas (gaminamas Prancūzijoje, Konjako regione, dvigubos distiliacijos būdu), armanjakas (gaminamas pietvakarių Prancūzijoje, Armanjako regione, vienos distiliacijos būdu), Brandy de Jerez (gaminamas Ispanijoje iš stiprinto vyno chereso). Taip pat gaminamas ir daugelyje kitų šalių.
  • Išspaudų brendis - gaminamas iš fermentuoto vynuogių minkštimo, sėklų ir odelių (to, kas lieka išspaudus sultis). Žinomiausios rūšys - grapa (Italija), čača (Gruzija), tsipuro (Graikija), lozovača (Kroatija, Serbija). Šie gėrimai dažnai laikomi degtinėmis.
  • Vaisių brendis - gaminamas iš vaisių ar uogų (išskyrus vynuoges), dažniausiai - iš obuolių, slyvų, vyšnių, persikų, mėlynių, aviečių, abrikosų. Žinomiausios rūšys - kalvadosas (Prancūzijos Normandijos regione iš obuolių sidro gaminamas gėrimas), Kirschwasser (vyšnių brendis, gaminamas pietų Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje), palinka (Vengrijoje ir Rumunijoje gaminami įvairių vaisių distiliatai), slivovica (slyvų brendis, gaminamas Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bulgarijoje), šnapsas.

Brendžiai taip pat gali būti skirtomi pagal distiliavimo būdą, pagal brandinimo būdą (nebrandinti; brandinti ąžuolo statinėse; brandinti solera būdu), pagal brandinimo laiką.

Vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš vynuogių vyno gaminti brendžiai paprastai geriami gryni, vėsaus kambario temperatūros (apie 16 °C), iš didelės tulpės formos taurės. Dažnai taurė pašildoma ją apimant delnu.

Žinomesnės rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Armėnijos brendžiai
grupė itin gerai vertinamų brendžių, pasižyminčių tirštu aromatu ir švelniu skoniu, kelios žinomesnės rūšys: Ararat, Jubileijny, Erevan.
Azerbaidžano brendžiai
brendžiai, gana panašūs į armėniškus, kelios žinomesnės rūšys: Baku, Širvan.
Graikijos brendžiai
senas tradicijas turintys aromatizuoti brendžiai, žinomiausias gamintojas – Metaxa (brendžio ir muskatinio vyno mišinys).
Ispanijos brendžiai
Soberano, Torres.
Italijos brendžiai
žinomesnius iš jų gamina Bouton ir Stock firmos.
Moldavijos brendžiai
kelios žinomesnės rūšys: Bely Aist, Suvorov, Doina, Kodru.
Prancūzijos brendžiai (eau - de - vie)
įvairūs, dažniausiai labai kokybiški brendžiai, gaminami panašiai, kaip konjakas ar armanjakas.
Krymo (Ukrainos) brendžiai
žinomesnės rūšys: Ai-Petri, Arkadia.