Palinka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vengriškos abrikosinės palinkos butelis

Palinka (veng. pálinka, rumun. pălincă, slovak. palenka) – tradicinis 60-80 % stiprumo brendis, gaminamas Vengrijoje ir Transilvanijoje. Pavadinimas kilęs iš slovakiško žodžio páliť 'distiliuoti'.

Palinka gaminama dukart distiliuojantslyvų, obuolių, kriaušių, abrikosų, vyšnių. Silpnesnis (~40 %) variantas Rumunijoje vadinamas ţuică. Stipriausia palinka Vengrijoje vadinama kerítésszaggató 'tvoralaužė', kas reikštų, kad išgėręs griuvinėdamas turi ramstytis į tvoras.

Palinkos pagal regioną, žaliavas ir gamybą labai primena rakijas.

Naminė rumuniška slyvinė palinka

2004 m. Vengrija ir keturios Austrijos žemės iš Europos Sąjungos gavo išskirtinę teisę naudoti prekinį ženklą pálinka alkoholiniams gėrimams iš vaisių. Palinkos gamybą visada griežtai prižiūrėjo valstybė, palinką leidžiama gaminti tik licenziją turinčioms įmonėms. Nelegalus palinkos varymas iki šiol gana paplitęs, tokia palinka tiek nelegaliai pardavinėjama, tiek geriama gamintojo namuose. Kaip ir daugelis stipriųjų prastai pagamintų gėrimų palinka gali turėti metanolio, kuris gali sukelti aklumą ar mirtį.

Įvedus europinį reguliavimą Vengrijoje kilo tam tikra sumaištis. Europinis standartas, apibrėždamas palinkas, neapėmė tradicinių palinkų su medumi, kurias vidinėje rinkoje imta vadinti parlatais (párlat). Vengrijoje yra laikoma, kad tikra pálinka turi būti stipresnė kaip 37 % ir turi būti pagaminta iš Karpatų regionui būdingų vaisių bei žolelių.

Palinka tradiciškai buvo svarbi kaimo žmonių mitybos dalis. Sunkiai fiziškai dirbantys ir daugiausia duona, lašiniais, riebia mėsa ir svogūnais mintantys žmonės manė, kad stikliukas stiprios palinkos padeda geriau virškinti. Dažnas reiškinys buvo girtuokliavimas. Šiais laikais palinką gamina ir toliau, tačiau girtuokliai perėjo prie pigiausių vynų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]