Standartas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Standartas (angl. standard – norma, pavyzdys) bendrąja prasme: norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas: 1. standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai, metodams, sąvokoms, simboliams arba kt. objektams; 2. tipinis gaminys, atitinkantis tam tikras kokybės, chem. sudėties, fiz. savybių, mato, masės ir kt. sąlygas.

Standartas taip pat gali būti suprantamas kaip sutarimu parengtas (jeigu valstybinis – pripažintos standartizacijos institucijos priimtas) dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.

Standartizacija ir terminai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Standartizacija.

Nacionalinė standartizacija – standartizacija, vykdoma vienoje konkrečioje valstybėje. Standartizacijos institucija – nacionaliniu, Europos ar kito regiono arba tarptautiniu lygmeniu pripažinta institucija, kurios pagrindinė funkcija – rengti ir priimti visuomenei skirtus standartus.

Nacionalinė standartizacijos institucija – vienintelė nacionaliniu lygmeniu pripažinta standartizacijos institucija, turinti teisę būti atitinkamos tarptautinės ar regioninės (Europos) standartizacijos organizacijos nare.

Standartų programa – standartizacijos institucijos darbo planas, kuriame išvardyti jos atliekami standartų rengimo darbai.

Techninis reglamentas – teisės aktas, kuriame techniniai reikalavimai pateikiami tiesiogiai arba nuorodomis į standartą, techninę specifikaciją ar praktikos nuostatas arba kuriame pateikiamas minėtų dokumentų tekstas.

Techninė specifikacija – dokumentas, kuriame pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti produktas, procesas ar paslauga.

Produktas – veiklos ar procesų rezultatas.

Procesas – visuma veiksmų, kuriais pertvarkomas (perdirbamas) gavinys.

Paslauga – tiekėjo veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti, rezultatas.

Praktikos nuostatos – dokumentas, kuriame nurodytos rekomenduojamos įrenginių, konstrukcijų ar produktų projektavimo, gamybos, montavimo, techninės priežiūros ar naudojimo taisyklės ir procedūros.

Nuoroda į standartus (teisės aktuose) – nuoroda į vieną ar keletą standartų vietoj detalaus jų nuostatų kartojimo.

Teikiamoji nuoroda į standartus – nuoroda, kuria pažymima, kad vienas iš galimų būdų pasiekti konkrečių techninio reglamento reikalavimų atitiktį yra taikyti nurodytus standartus.

Išskirtinė nuoroda į standartus – nuoroda, kuria pabrėžiama, kad vienintelis būdas pasiekti konkrečių techninio reglamento reikalavimų atitiktį yra taikyti nurodytus standartus.

Standartų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas;
  • regioninis standartas – regioninės (Europos) standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas;
  • nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas.
  • įmonės standartas – ruošiamas konkrečioje įmonėje ir tvirtinamas jos vadovo, skirtas įmonės veiklai, produktams ar jų gamybai standartizuoti.
Tarptautiniai standartai 
Tarptautinius standartus tvarko Tarptautinė standartų organizacija ISO (angl. International Organization for Standardization) (http://www.iso.ch/indexf.html). Atskirų sričių standartus kuria atitinkami moksliniai komitetai bei darbo grupės. Tarptautinių standartų pavadinimai prasideda raidėmis ISO.
Europos standartai 
Europos standartus tvarko Europos standartų komitetas CEN (pranc. Comité Européen de Normalisation) (http://www.stri.is/cen/default.html). Jo sukurtų standartų pavadinimai prasideda raidėmis EN. Komiteto CEN nariai yra šios Europos valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Vokietija. Asocijuoti nariai yra: Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija ir Vengrija.

Komitetą CEN sudaro atskirų sričių technikos komitetai. Informacijos technologijos standartus kuria komitetas TC 304 Europos lokalizacijos reikalavimai (http://www.stri.is/TC304/default.html) .

Lietuvos standartai 
Lietuvos standartus tvarko Lietuvos standartizacijos departamentas (LSD) prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (http://www.lsd.lt). Atskirų šakų standartus priima technikos komitetai. Pagrindinius informacijos technologijos standartus kuria ir priima komitetas TK 4 Informacinė technologija. Su lietuvių kalba ir informatika susijusius standartus kuria ir kiti technikos komitetai: TK 34 Metrologija, TK 37 Terminologija.

Standartai yra kuriami Lietuvoje arba Lietuvos standartais tampa tarptautiniai bei Europos standartai, jeigu jie išverčiami į lietuvių kalbą ir juos priima atitinkamas standartų technikos komitetas. Rečiau vartojami standartai gali būti priimami ir viršelio būdu – į lietuvių kalbą išvertus tik standarto pavadinimą.

Sertifikacijos organizacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]