Psichikos sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Psichikos sutrikimas, psichikos liga, protinė liga, dvasios negalia – tam tikras psichikos (mąstymo, elgsenos, jausmų) sutrikimas. Kartais taip apibūdinamos tiesiog dvasinės problemos.

Klinikiniu požiūriu psichikos sutrikimu laikomas reikšmingas elgesio ar psichologinis sindromas, elgesio ar mąstymo modelis, susijęs su:

  • esama negalia (liguistu simptomu),
  • darbingumo sutrikimu (vienos ar kelių veiklos sričių pakenkimu)
  • labai padidėjusia mirties, skausmo ar nedarbingumo rizika,
  • reikšmingu veiklos laisvės praradimu.

Svarbu, kad šis sindromas ar veiklos modelis:

  • nėra adekvatus atsakas į konkretų įvykį (pvz., artimo žmogaus mirtį)
  • yra asmens elgesio, psichologinės ar biologinės disfunkcijos išraiška

Politinis, religinis, seksualinis elgesys ar konfliktai tarp individo ir visuomenės nėra psichikos sutrikimai, jei tai nėra asmens disfunkcijos pasireiškimas.

Daugeliu atvejų sunku pasakyti, ar tam tikras žmogus turi dvasinių negalavimų, ar jis tiesiog skirtingai supranta pasaulį (taip vadinami keistuoliai). Yra žinoma, kad daugelis genialių žmonių (Salvadoras Dali, Frydrichas Nyčė, Nikolajus Lobačevskis, Hovardas Hjudžas, Džonas Rokfeleris) buvo laikomi keistuoliais, psichikos ligoniais arba išties sirgo psichikos ligomis, tad kartais daroma prielaida, kad nemaža dalis psichikos ligonių – tai tiesiog prie visuomenės neprisitaikę žmonės, mąstantys taip pat logiškai, tačiau skirtingu būdu, nesuprantamu daugumai žmonių.

Kategorizavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Sąlyginai psichikos ligos skirstomos į:

Aiškios ribos tarp dvasinės ir fiziologinės kilmės psichikos sutrikimų nėra: daugelis psichiatrų ir psichologų iki šiol ginčijasi, ar, pvz., šizofrenija bei depresija gali turėti fizines priežastis, ar tai tik psichikos sutrikimai, sukelti anksčiau patirtų pergyvenimų.

Psichiatrijoje naudojamas psichikos sutrikimų kategorizavimas skirtingose šalyse (pvz., JAV, Lietuvoje, Prancūzijoje) skiriasi, taip pat – skiriasi ir sutrikimų kategorizavimas pagal įvairias psichiatrijos ir psichologijos sroves.

Modernus priežasčių aiškinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu medicinos ir psichologijos sukaupti duomenys neleidžia tiksliai susieti vienų ar kitų dvasinių negalavimų su fizine smegenų būsena: pastebimi fiziologiniai (pvz., mediatorių apykaitos) sutrikimai negali būti vienareikšmiškai traktuojami, kaip negalavimo priežastis, nes daugeliu atvejų tai gali būti tiesiog negalavimo (pvz., prastos mitybos, kilusios dėl depresijos) pasekmė, ar netgi pašalinis medikamentų poveikis (manoma, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų pakitimai gali būti ilgalaikio medikamentinio gydymo pasekmė). Kita vertus, daugeliu atvejų negalima tarti, kad tam tikras dvasinis sutrikimas neturi fiziologinių priežasčių, nes pastarosios gali būti dar neatrastos.

Taip pat ginčijamasi ir dėl daugelio psichikos ligų apibūdinimo: pvz., skirtumų tarp neurozės ir depresijos, šizofrenijos ir psichozės ir t. t. Neretai nesutariama, ar tam tikras psichikos negalavimas laikytinas simptomu, ar liga, pvz., depresija, paranoja, sociopatija. Kartais nesutariama, ar tam tikra psichikos savybė iš viso laikytina sutrikimu.

Kai kurie dažniau išskiriami psichiniai sutrikimai ir neįprastumai: