Finmarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Finmarkas
Finnmark
Finnmark våpen.svg
Finnmark in Norway (plus).svg
Valstybė: Norvegijos vėliava Norvegija
Administracinis centras: Vadsė
Gyventojų (2008): 72 812
Plotas: 48 618 km²
Tankumas (2008): 1,5 žm./km²
ISO 3166-2: NO-20
Tinklalapis: www.ffk.no
Commons-logo.svg Vikiteka: FinmarkasVikiteka

Finmarkas (Suomijos pasienis) yra pagal plotą didžiausia, bet gyventojų skaičiumi mažiausia Norvegijos apygarda (fylke). Apygarda yra pačiuose šalies šiaurės rytuose. Ji ribojasi su Trumsu vakaruose, Laplandija (Suomija) pietuose, Murmansko sritimi (Rusija) rytuose, Norvegijos jūra šiaurės vakaruose, Barenco jūra šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Apygardą norvegai anksčiau vadino Finmarkens amt ar Vardøhus amt, o nuo 2002 m. apygarda turi 2 oficialius pavadinimus: Finmarkas norvegiškai ir Finnmárku samių kalba. Tai Sápmi regiono dalis. Čia gyvena dauguma Norvegijos samių, kurie į Šiaurės Skandinaviją atkeliavo iš Mongolijos jau maždaug prieš 10 000 metų.

Būdamas šiauriausioje Europos dalyje, kur Norvegija pasisuka į rytus, Finmarkas būdavo vieta kur rytai sutinka vakarus kultūriškai bei gamtiniu ir geografiniu atžvilgiu. Vardė, labiausiai į rytus nutolusi Finmarko savivaldybė yra toliau į rytus nei Stambulas ar Sankt Peterburgas.

Geografija ir aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnai Kvalsunde, į pietus nuo Hamerfesto.

Finmarkas šiauriausia ir ryčiausia Norvegijos apygarda (Svalbardas nelaikomas apygarda). Finmarkas yra didžiausia Norvegijos apygarda, didesnė net už Daniją. Tačiau dėl 72 tūkst. žmonių tai yra ir rečiausiai gyvenama apygarda.

Altafjordas, Alta.

Knivskjelodenas Nordkapo savivaldybėje (Magerėjos sala) yra šiauriausias Europos taškas, o Kinarodenas Nordkino pusiasalyje yra šiauriausias Europos žemyno taškas. Honingsvėgeno miestas teigia esąs šiauriausias pasaulyje.

Apygardos pakrantę vagoja fiordai, kurie vadinami netikrais, nes juos sukūrė ne ledynai. Čia galima pamatyti didžiausias jūros paukščių kolonijas, pvz.: Hjelmsøystauran Mesėjuje ir Gjesværstappan Nordkape. Ėksfjordjėkeleno ledyno, kurio plotas 45 km², viršuje yra aukščiausias Finmarko taškas. Ėksfjordjėkeleno ir Seilandsjėkeleno ledynai yra vakarinėje Finmarko dalyje.

Eksfjordo plynaukšlės ledynas iki 1900 m. griūdavo į jūrą ir tai būvo paskutinis Norvegijos žemyninės dalies šitaip besielgiantis ledynas. Centrinė ir rytinė Finmarko dalys yra nekalnuotos, be ledynų. Į rytus nuo Nordkapo nėra didesnių nei 300 m aukštumų.

Gamta varijuoja nuo dykų Barenco jūros pakrančių iki gilių fiordų ir upių slėnių, kuriuose auga medžiai. Pusėje Finmarko neauga medžiai, o kitoje pusėje auga beveik tik plaukuotasis beržas.

Vešliausios sritys yra Altos apylinkės ir Tanos slėnis. Pasviko slėnis Sėr-Varangeryje yra pušų ir eglių miškas, kuris laikomas Sibiro taigos dalimi. Šitam slėnyje dažniausiai sutinkamos rudosios meškos nei bet kur kitur Norvegijoje. Tai vienintelė Norvegijos vieta, kur yra ondatrų. Lūšis ir briedis sutinkamas beveik visam Finmarke išskyrus pakrantę.

Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukštė, 300–400 m virš jūros lygio, su daugybe ežerų ir upių. Ji garsi dėl dešimčių tūkstančių šiaurės elnių, kurie priklauso samiams, ir našalų debesų, kurių pasitaiko vasaros vidury. Finmarksvida sudaro 36% apygardos ploto. Stabbursdaleno nationalinis parkas saugo šiauriausią pušų mišką pasaulyje.

Tanos upėje, kuri yra prie Suomijos sienos, sugaunama daugiau lašišos nei bet kurioj kitoje Europos upėje. Čia sugauta rekordinė 36 kg Atlantinė lašiša. Paatsjokis teka Norvegijos ir Rusijos pasieniu.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kjėlefjordas šiaurės rytų pakrantėje.

Finmarksvidoje toliau nuo jūros yra žemyninis klimatas, kur pasitaiko šalčiausios žiemos Norvegijoje: rekordas yra −51,4 °C užregistruotas Karasjoke 1886 m. sausio 1 d. Tos vietos vidutinė 24 val. temperatūra sausį ir liepą yra −17,1 °C ir 13,1 °C, metų vidurkis yra −2,4 °C. Čia iškrenta tik 366 mm kritulių ir daugiausiai vasarą. Karasjoke liepą temperatūra pakyla iki 32,4 °C. Finmarksvida yra šalčiausia vieta žemyninėje Norvegijoje (neskaitant aukštikalnių), čia šalčiau nei Lokių saloje ar Jan Majene. Tačiau Sihcajavryje užregistruota šilčiausia temperatūra Šiaurės Norvegijoje: 34,3 °C 1920 m. birželio 23 d.

Dėl greta esančios neužšalančios jūros pajūrio sritys yra šiltesnės (ir labiau vėjuotos). Lopoje sausio ir liepos vidutinės temperatūros yra atitinkamai −2 °C ir 11,6 °C, nors ji yra nutolusi į šiaurę. Čia per metus iškrenta 914 mm kritulių, daugiausiai rugsėjį-gruodį. Vidutinės metinės temperatūros tarp Lopos ir Karasjoko skirtumas (6 °C) yra toks kasip tarp Lopos ir Londono.

Pagal klimato juostas Karasjokas kaip ir Suomijos lygumos priklauso Subarktiniui klimatui, o Lopa – jūriniui. Šiaurės rytinis pakraštys tarp Nordkapo ir Vardės priskiriamas arktinei tundrai. Čia metinė temperatūra žemesnė nei 10 °C.

Be to dėl Vakarų Finmarko perėjimo į 100–200 m aukštumas pajūryje ir 300–500 m kalvas toliau nuo jūros susidaro alpinės tundros klimatas, kuris šiaurės rytuose susilieja su tundra.

Fiorduose (pvz.:Altafjorde) klimatas pats palankiausias: žiemos čia švelnios, o vasarą pakenčiamai karšta. Nors pakrantėse žiemos švelnesnės, čia tuo metu siaučia audros, kurios nutraukia komunikacijas.

Savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

Finmarko savivaldybės
  1. Alta (17 734)
  2. Berlevegas (1 115)
  3. Botsfjordas (2 207)
  4. Gamvikas (1 092)
  5. Hamerfestas (9 319)
  6. Hasvikas (1 034)
  7. Karašjokas (2 864)
  8. Kautokeinas (3 012)
  9. Kvalsundas (1 082)
  10. Lebesbis (1 400)
  11. Lopa (1 237)
  12. Mesėjus (1 380)
  13. Nesebis (893)
  14. Nordkapas (3 402)
  15. Porsangeris (4 271)
  16. Pietų Varangeris (9 441)
  17. Tana (3 004)
  18. Vadsė (6 140)
  19. Vardė (2 347)

(gyventojų skaičius 2005 liepos 1 d.)

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Norvegija.
Olandų žemėlapis, vaizduojantis Finmarką, 1660 m.

Žmonės gyvena Finmarke apie 10 tūkst. metų. Čia buvusių Komsos ir šukinės duobelinės keramikos kultūrų likimai nežinomi. Trys tautos paliko gilų pėdsaką Finmarke: samiai, norvegai ir kvenai. Tikriausiai samiai pirmieji apsigyveno Finmarke. Oterė Halogalandietis 890 m. tvirtino, kad gyveno šiauriau nei kiti tautiečiai ir „niekas negyveno į šiaurę nuo jo“. Vėliau norvegai XIV a. ir kvenai XVI a. apgyvendino pakrantę.

Metai Gyv. sk.  %±
1951 64,511
1961 72,104 11.8%
1971 76,311 5.8%
1981 78,331 2.6%
1991 74,590 −4.8%
2001 74,087 −0.7%
2011 73,417 −0.9%
2021? 77,823 6.0%
2031? 79,367 2.0%
Neideno upė Pietų Varangeryje