Žoržo Pompidu centras

36°43′08″š. pl. 4°24′46″v. ilg. / 36.7188591°š. pl. 4.4127948°v. ilg. / 36.7188591; -4.4127948

Žoržo Pompidu centras Centre Pompidou

Vieta	Paryžius, Prancūzija
Statybų pradžia	1971 m.
Statybų pabaiga	1977 m.
Atidarymas	1977 m. sausio 31 d.
Paskirtis	Meno ekspozicijų kompleksas
Aukštis	42 m (iš Rue Beaubourg pusės), 45,5 m (iš aikštės pusės)
Plotas	2 hektarai (5 akrai)

Nacionalinis Žoržo Pompidu meno ir kultūros centras (pranc. Centre national d'art et de culture Georges-Pompidou), sutrumpintai Žoržo Pompidu centras (pranc. Centre Pompidou) – šiuolaikinio meno ekspozicijų kompleksas Beaubourg rajone IV Paryžiaus kvartale (arrondissement). Statytas 1971–1977 m. vėlyvojo modernizmo stiliuje italų-britų architektų dueto Richard Rogers ir Renzo Piano bei italo Gianfranco Franchini.

Centre yra įsikūrę viešoji biblioteka (Bibliothèque publique d’information), Nacionalinis modernaus meno muziejus (Musée National d’Art Moderne) ir Muzikos ir akustinių tyrimų centras (IRCAM). Paryžiečiai centrą paprastai vadina Beaubourg. Centras pavadintas Prancūzijos prezidento Žoržo Pompidu (1969–1974), kuris ir užsakė šį pastatą, vardu. Jis oficialiai atidarytas 1977 m. sausio 31 d. prezidento Valéry Giscard d'Estaing. Pradžioje projektas susilaukė aršios miestiečių kritikos, bet dirbant pirmajam centro direktoriui Pontus Hultén, greitai tapo vienu karščiausių miesto taškų.

Nuo 1977 m. jį aplankė 150 milijonų lankytojų. Skulptūra „Horizontalu“ (skulptorius Alexander Calder) yra nepriklausoma 25 pėdų aukščio statula, pastatyta priešais Pompidu centrą 2012 m.

Istorija

Šiame straipsnyje pastebėta daug būdingų vertimo klaidų.
Jei galite, pakoreguokite vertimą, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Idėja sukurti multikultūrinį kompleksą kilo André Malraux, pirmajam kultūros reikalų ministrui, kuris turėjo būti Vakarų meno ir kultūros pranašas bei centralizuoti politinę galią. Pompidu centro, kaip įžūlaus Prancūzijos meno ir kultūros centro, idėja suėjo į vieną, besiremiant skirtingais sumanymais, tačiau vis dėlto ją galima išvesti iš pirmapradžio Malraux sumanymo. 1960 m. miesto projektuotojai nusprendė perkelti maisto turgų (Les Halles), tad istorinė sandara sulaukė didžiulio įvertinimo ir pasiūlyta, kad tuščioje erdvėje įsikurtų kai kurios kultūrinės institucijos. Paryžius, kaip kultūros ir meno miestas, augo, todėl pasigirdo raginimai, šioje vietoje įsteigti Musée d’Art Moderne. Paryžiui taip pat reikėjo didelės viešosios bibliotekos, kurios tuo metu mieste nebuvo. Pirmiausia, ginčai susiinteresavo ties Les Halles, bet kai polemika nusistovėjo, 1968 m. prezidentas Charles de Gaulle bibliotekos vietai iškėlė Beaubourg aikštės kandidatūrą. Po metų, 1969 m., naujasis prezidentas patvirtino Beaubourg projektą ir nusprendė, kad ten būsią ir naujoji biblioteka, ir šiuolaikinis meno centras. Projekto vystymosi metu, pastate numatyta vieta ir IRCAM (Institut de recherche et coordination acoustique/musique).

Iki 1980 m. vidurio Pompidu centras tapo auka dėl didžiulio ir netikėto savo populiarumo, daugialypės veiklos bei komplekso valdymo struktūros. Kai Dominique Bozo sugrįžo į centrą 1981 m., kaip Musee National d’Art Moderne direktorius, jis vėlei atkūrė muziejų, pristatydamas įvairių kolekcijų ir tuo pačiu eksponuodamas tas, kurios sukurtos amžininkų.^[1] Iki 1992 m. prie Pompidu centro prijungta Le Centre de Création Industrielle.

Nuo naujojo atidarymo 2000 m., kuomet trejus metus vyko renovacija, Pompidu centras pagerino apsilankymo strategiją. Lankytojai dabar gali pasinaudoti eskalatoriumi, jei sumoka už įėjimą į muziejų.^[2]

Direktoriai

Pablo Picasso darbai Žoržo Pompidu centre

Nuo 2007: Alain Seban
2002–2007: Bruno Racine
1996–2002: Jean-Jacques Aillagon
1993–1996: François Barré
1991–1993: Dominique Bozo
1989–1991: Hélène Ahrweiler
1983–1989: Jean Maheu
1980–1983: Jean-Claude Groshens
1977–1980: Jean Millier
1976–1977: Robert Bordaz

Parodos

Keletas pagrindinių parodų yra organizuojamos kiekvienais metais pirmame ar šeštame aukšte. Be to, parengiama daugybė monografijų:^[3]

Paul Davis (1977)
Henri Michaux (1978)
Dalí (1979)
Pollock (1982)
Bonnard (1984)
Kandinsky (1984)
Étienne Martin (1984)
Klee (1985)
Cy Twombly (1988)
Frank Stella (1988)
Andy Warhol (1990)
Max Ernst (1991)
Matisse (1993)
Joseph Beuys (1994)
Kurt Schwitters (1994)
Gerard Gasiorowski (1995)
Brâncuși (1995)
Sanejouand (1995)
Bob Morris (1995)
Francis Bacon (1996)
Fernand Léger (1997)
David Hockney (1998)
Philip Guston (2000)
Picasso (2000)
Jean Dubuffet (2001)
Roland Barthes (2002)
Max Beckmann (2002)
Nicolas de Staël (2003)
Sophie Calle (2003)
Cocteau (2003)
Philippe Starck (2003)
Miró (2004)
Aurelie Nemours (2004)
Charlotte Perriand (2005)
Robert Rauschenberg (2006)
Jean-Luc Godard (2006)
Yves Klein (2006)
Hergé (2006)
Annette Messager (2007)
Richard Rogers (2007)
Samuel Beckett (2007)
David Claerbout (2007)
Julio González (2007)
Alberto Giacometti (2007)
Louise Bourgeois (2008)
Pol Abraham (2008)
Tatiana Trouvé (2008)
Miroslav Tichy (2008)
Dominique Perrault (2008)
Jean Gourmelin (2008)
Jacques Villeglé (2008)
Ron Arad (2008)
Alexander Calder (2009)
Philippe Parreno (2009)
Kandinski (2009)
Pierre Soulages (2009)
Étienne Martin (2010)
Lucian Freud (2010)
Arman (2010)
François Morellet (2011)
Edvard Munch (2011)
Gerhard Richter (2012)
Salvador Dalí (2013)
Roy Lichtenstein (2013)

Populiariojoje kultūroje

Gordon Matta-Clark filmas „Conical Intersect“ (1975), Matta-Clark indėlis į Paryžiaus bianalę 1975 m. Žoržo Pompidu centras, tuo metu dar statomas, buvo pagrindinis filmo objektas.^[4]

Roberto Rossellini „Beaubourg, centre d’art et de culture“ (1977)^[5], dokumentinis filmas apie šį centrą. Paskutinis jo filmas tyrinėjo centrą bei jo aplinką atidarymo dieną.

Lewis Gilbert filmas „Moonraker“ (1979). Penktojo aukšto salė vaizduojama kaip Holly Goodhead (vaid. Lois Chiles) kontora 1979 m. sukurtame filme apie Džeimsą Bondą „Moonraker“. Kontora įvardijama kaip piktadario Hugo Drax (vaidina Michael Lonsdale) irštvos dalis.^[6]

Claude Pinoteau filmas „L'Étudiante“ (1988)

Richard Berry filmas „L’Art (délicat) de la séduction“ (2001)

James Ivory filmas „Le Divorce“ (2003)

Laurent Tirard filmas „Mensonges et trahisons“ (2004)

Éric et Ramzy filmas „Seuls Two“ (2008)

Išnašos

↑ John Russell (1993-04-29), Dominique Bozo, 58, Expert on Picasso, Is Dead New York Times.
↑ Farah Nayeri (November 2, 2006), Paris’s Pompidou, 30 Next Year, Courts the Young, Branches Out Bloomberg.
↑ „Centre Pompidou - Art culture musée expositions cinémas conférences débats spectacles concerts“. Centre Pompidou. 2011. Nuoroda tikrinta 2011-05-03.
↑ The Guggenheim collection
↑ ROBERTO ROSSELLINI. FILMING BEAUBOURG Museu d’Art Contemporani de Barcelona [1] Archyvuota kopija 2014-12-09 iš Wayback Machine projekto.
↑ „Moonraker (1979)“. The Internet Movie Database. Nuoroda tikrinta 2011-05-03.

Nuorodos

Oficialus puslapis
Bibliothèque publique d’information
Žoržo Pompidu centras. Encyclopaedia Britannica
Paris Pages – Musée National d’Art Moderne Archyvuota kopija 2006-03-16 iš Wayback Machine projekto.
– Le Centre Pompidou et son rayonnement Archyvuota kopija 2020-10-23 iš Wayback Machine projekto.
Fotografijos Archyvuota kopija 2003-10-26 iš Wayback Machine projekto.
Žoržo Pompidu centro praplėtimo apžvalga Archyvuota kopija 2008-07-26 iš Wayback Machine projekto. žurnale Specifier Magazine (anglų k.)
Richard Rogers + Architects paroda Žoržo Pompidu centre, 2007 m. Archyvuota kopija 2009-04-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
Apie Žoržo Pompidu centrą (anglų k.)
Photosynth experience – Centre Georges Pompidou^{[neveikianti nuoroda]}

[1] John Russell (1993-04-29), Dominique Bozo, 58, Expert on Picasso, Is Dead New York Times.

[2] Farah Nayeri (November 2, 2006), Paris’s Pompidou, 30 Next Year, Courts the Young, Branches Out Bloomberg.

[3] „Centre Pompidou - Art culture musée expositions cinémas conférences débats spectacles concerts“. Centre Pompidou. 2011. Nuoroda tikrinta 2011-05-03.

[4] The Guggenheim collection

[5] ROBERTO ROSSELLINI. FILMING BEAUBOURG Museu d’Art Contemporani de Barcelona [1] Archyvuota kopija 2014-12-09 iš Wayback Machine projekto.

[6] „Moonraker (1979)“. The Internet Movie Database. Nuoroda tikrinta 2011-05-03.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]