Pereiti prie turinio

Pierre Bonnard

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pjeras Bonaras
P. Bonaro nuotrauka, 1899 m.
Gimė 1867 m. spalio 3 d.
Fontenė prie Rozo
Mirė 1947 m. sausio 23 d. (79 metai)
Le Kanė
Tautybė Prancūzas
Veikla Dailininkas
Vikiteka Pierre Bonnard
Parašas

Pjeras Bonaras (pranc. Pierre Bonnard, 1867 m. spalio 3 d. – 1947 m. sausio 23 d.) – prancūzų tapytojas, grafikas, iliustratorius, dekoratorius. „Nabių“ grupės narys, intymistas.

Pjeras Bonaras gimė 1867 m. spalio 3 d. Fontenė prie Rozo mieste prie Paryžiaus. Jo tėvas buvo Karo ministerijos valdininkas. 1887 m. P. Bonaras pradėjo studijuoti teisę Paryžiuje ir lankyti dailės užsiėmimus Žiuljano akademijoje. 1888 m. įstojo į Paryžiaus aukštąją dailės mokyklą, kurioje susitiko ilgamečius draugus, menininkus K. K. Ruselį ir E. Viujarą. P. Bonaras nebaigė teisės studijų, tėvui privertus trumpai dirbo valdišką darbą ir 1889 m. prisijungė prie Paryžiaus dailininkų grupės „Nabiai“, kuri buvo organizuota Polio Seriuzjė ir jai priklausė Morisas Deni, Polis Ransonas, Ker Ksaveras Ruselis, Eduaras Viujaras ir kiti. Dailininkai buvo įtakoti P. Gogeno ir japonų estampų, naudojo ryškias spalvas, ekspresyvias linijas ir dirbo įvairiomis dailės formomis.

1890 m. P. Bonaras dirbo vienoje studijoje su E. Viujaru ir M. Deni, pradėjo kurti spalvotas litografijas. Po atliktos karinės tarnybos P. Bonaro sukurtas šampano reklaminis plakatas susilaukė sėkmės, tėvas nebetrukdė jam atsidėti dailei. 1891 m. P. Bonaro darbai eksponuoti Nepriklausomųjų salone ir „Nabių“ grupės parodoje Le Barc de Boutteville galerijoje. P. Bonaras eksponavo su „Nabių“ grupė iki 1900 m., jos iširimo. P. Bonaro draugu tapo Anri de Tulūz-Lotrekas. 1893 m. P. Bonaras sutiko Maria Boursin (Martą), ilgametę draugę, kurią vedė 1925 m. Jis kūrė plakatus ir iliustracijas laikraščiui La Revue blanche, 1895 m. sukūrė vitražą amerikiečių menininkui Louis Comfort Tiffany. Dirbo su teatralu Aurélien Lugné-Poë. 1896 m. įvyko pirmoji P. Bonaro personalinė paroda Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje. 1897 m. Ambruazas Volaras publikavo pirmąjį P. Bonaro litografijų albumą. 1903 m. dailininko kūriniai buvo eksponuoti pirmajame Paryžiaus Rudens salone ir Vienos secesijos parodoje Vienoje. 1906 m. įvyko paroda Bernheimo Jaunesniojo galerijoje Paryžiuje.

P. Bonaras daug keliavo po Prancūziją, dirbo Normandijoje, Senos upės slėnyje ir Pietų Prancūzijoje. 1912 m. įsigijo namą Vernone (Eras). Keliavo į gretimas šalis, Šiaurės Afriką. 1925 m. įsigijo vilą prie Kanų. Tuo metu P. Bonaras buvo pripažintu menininku, 1926 m. keliavo į JAV. 1938 m. šeima pardavė namą Vernone ir galutinai apsigyveno viloje prie Kanų. 1942 m. mirė jo žmona Marta, kurios charakterio pasireiškimai esą įkvėpė daugelį dailininko kūrinių. 1946 m. įvyko P. Bonaro kūrinių retrospektyvionė paroda Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje. Pjeras Bonaras mirė 1947 m. sausio 23 d. Le Kanė mieste Pietų Prancūzijoje. P. Bonaras dirbo įvairiuose žanruose, kūrė iliustracijas, dekoracijas. Jo paveikslų temos buvo paprastos ir labai įvairios: peizažai, aktai, natiurmortai, autoportretai, namų interjero scenos. Stambi P. Bonaro kūrinių kolekcija sukaupta Orsė muziejuje Paryžiuje.

Kūrinių galerijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]