Frank Stella

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Memantra“, Niujorkas
„Newburgh“, Jena

Frenkas Stela (angl. Frank Stella, g. 1936 m.) – JAV dailininkas-minimalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frenkas Stela gimė 1936 m. gegužės 12 d. Moldone prie Bostono Masačusetso valstijoje, JAV. Jis mokėsi tapybos Filipso akademijoje Andoveryje ir studijavo istoriją Prinstono universitete. Po studijų baigimo 1958 m. F. Stela persikėlė į Niujorką. 1959 m. keli jo paveikslai buvo įtraukti į bendras jaunųjų menininkų parodas Aleno memorialiniame muziejuje ir Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje. F. Stela nuo pat karjeros pradžios buvo pradėtas vertinti už inovatyvumą. Jį propaguoti 1959 m. apsiėmė meno dileris Leo Castelli. Ankstyvuoju periodu F. Stela nutapė „Juodųjų“ (1958−60), „Aliuminio“ (1960) ir „Vario“ (1960−61) paveikslų serijas, pasižymėjusias supaprastintu vaizdavimu. 1960 m. įvyko pirmoji F. Stelos personalinė paroda Leo Castelli galerijoje Niujorke. 1961 m. jis vedė Barbara Rose, vėliau dailės kritikę.

Po 1960 m. F. Stela pradėjon dirbti ties sudėtingesnių kompozicijų kūriniais, naudojo netradicines paveikslų drobių formas, metališkas spalvas, fluorescencinius dažus („Polygon“ (1965–67) ir „Protractor“ (1967–71) serijos). 1967 m. jis sukūrė scenos dekoracijas ir kostiumus M. Kaningemo šokio spektakliui. 1970 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje įvyko F. Stelos retrospektyvinė paroda. Menininkas pradėjo tapyti reljefinius paveikslus, suteikdamas jiems skulptūriškumo bruožų („Lenkijos kaimo“ serija (1970−73)). Pradėjo naudoti nuosaikesnes spalvas, aliuminį ir stiklo pluoštą reljefui sukurti. 1973 m. F. Stela savo namuose įkūrė grafikos studiją. Savo grafikos kūriniuose derino įvairias technikas.

Tarp 1985 ir 1997 m. F. Stela sukūrė apie 260 kūrinių (skulptūrų, grafikos kūrinių, reljefų) „Mobio Diko“ tema. 1986 m. Harvardo universitetas publikavo šešis F. Stelos teoretinius pasvarstymus apie meną. Po 1990 m. F. Stela pradėjo labiau kurti skulptūras, dalyvauti architektūriniuose projektuose, gavo viešųjų užsakymų (pavyzdžiui, 10 000 kv. pėdų dekoravimo schema Velso princo teatre Toronte (1992−93)). 2015 m. Vitni muziejus suorganizavo kapitalinę dailininko kūrybos retrospektyvinę parodą.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]