Žalioji meleta
| Picus viridis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žalioji meleta (Picus viridis) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Picus viridis Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
 Žaliosios meletos paplitimas |
Žalioji meleta (Picus viridis) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maždaug kėkšto dydžio. Nuo pilkosios meletos skiriasi raudonu viršugalviu.
Patino kūno viršutinė pusė gelsvai žalsva, antuodegis geltonas. Viršugalvis raudonas, kakta juoda. Nuo žiočių kampo tęsiasi juodas dryžis, jo vidurinė dalis raudona. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rusvos, su skersiniu šviesiu raštu. Pilvinė pusė balsvai žalsva, krūtinė ir pilvas neryškiai dėmėti, kūno šonų ir pauodegio raštas skersinis. Snapas pilkas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė balsva. Patelės juodas dryžis be raudonų dėmelių, jaunikliai blankesnių spalvų. Išsirita pliki.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitusi vakarinėje Eurazijoje nuo Atlanto pakrančių iki Volgos slėnio, vakarinės Kaspijos pakrantės, Kopetdago, šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Kamos žiotis; pietuose Mažąją Aziją, Viduržemio jūros pakrantes.
Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje negausi, įrašyta į Raudonąją knygą. Pietų Lietuvoje gausi tarp miškų įsikūrusiuose kaimuose, pavyzdžiui, Marcinkonyse. Pasaulyje šių paukščių populiacija stabili.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Gyvena nedideliuose palei upę augančiuose miškeliuose. Kartais perėti traukia į atokiau nuo vandens telkinių esančius miškus.
Rečiau aptinkama mišriuose miškuose, kartais eglynuose. Nevengia senų sodų bei parkų, ypač, jei ten auga tuopa. Paprastai tylus paukštis, tačiau pavasarėjant pradeda šūkauti ir tarškinti snapu į šaką, sausą medžio viršūnę.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Kovo pabaigoje intensyviai apžiūrinėja senus uoksus. Paprastai kala ir naujus uoksus, kelis iškart, patinas vieną, o patelė kitą. Patinas baigia pirmasis, taigi kiaušiniai paprastai sudedami į jo iškaltą uoksą. Uokso kalimas trunka apie 20 dienų. Žaliosios meletos snapas silpnas, todėl uoksui dažnai išsirenka patręšusį gluosnį, kartais lizdas aptinkamas pušyje.
Dėtyje būna apie 6 kiaušinius, peri abu porelės nariai, maždaug 16 dienų. Naktį peri patinas, o patelė nakvoja sename uokse, ryte apsikeičiama vietomis. Dieną paukščiai keičiasi kas 2 valandas. Jauniklius maitina abu, susitikę prie lizdo vienas kito atžvilgiu gali būti net agresyvūs. Paprastai patelė palaukia, kol patinas baigs maitinti geniukus.
Paukšteliai lizdą palieka 24 dienų amžiaus, visa šeimyna laikosi netoli uokso. Paukščiai šūkauja ir nenutolsta vieni nuo kitų toliau kaip per 200 metrų. Jaunikliai miega įsikibę į medžio kamieną.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta beveik vien rudosiomis skruzdėmis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- * Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- ↑ „IUCN Red List - Alcedo atthis“. IUCN Red list.