Pereiti prie turinio

Žagarės gimnazija

Koordinatės: 56°21′32″š. pl. 23°15′35″r. ilg. / 56.359005°š. pl. 23.259833°r. ilg. / 56.359005; 23.259833
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°21′32″š. pl. 23°15′35″r. ilg. / 56.359005°š. pl. 23.259833°r. ilg. / 56.359005; 23.259833

Žagarės gimnazija
Žagarės gimnazija herbas
Žagarės gimnazija herbas
Žagarės gimnazija
{{{antraštė}}}
Adresas Kęstučio g. 1, Žagarė
Direktorius(-ė)
Mokinių skaičius 321
Įkūrimo data 1919 m.
Uždarymo data
Išleista laidų 74
Pedagogų skaičius 46

Joniškio rajono Žagarės gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Žagarėje (Joniškio raj.), Kęstučio g. 1, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190565388.

Gimnazijos vėliava

Naujojoje Žagarėje 1600 m. jau veikė parapinė mokykla. Naujosios Žagarės bažnyčios archyvinė medžiaga liudija, kad „Naujosios Žagarės klebonas sąžiningai atliko uždėtą karaliaus prievolę ir mokytoją laikė. Taip 1817 m. klebonas Butkevičius pastatė špitolę ir ten įrengė kambarį platesnį (izba) ir siauresnį (alkierzyk)“ – mokyklai, kurioje 1831 m. Kolainių vienuolis Tadas Bagdanavičius moko vaikus skaitymo, rašymo, poterių, pradžios gramatikos ir aritmetikos, truputį lotynų kalbos ir rusiškai. Mokykla atskiro namo neturėjo ir buvo įrengta parapijos špitolėje.

XIX a. pradžioje Naujosios Žagarės parapijos mokyklą lankė 69 mokiniai. Caro valdžios įsakymu, uždarius bažnytines mokyklas, Naujojoje Žagarėje 1865 m. įkurta valdiška vienklasė liaudies mokykla, vėliau pakeista į dviklasę, kurioje buvo dėstoma rusiškai. Daraktoriai lietuviškai mokė slapta.

Rusijos laikotarpiu įsisteigusių Žagarės mokyklų statistika:

  • 1804 m. Naujojoje Žagarėje veikė parapinė mokykla, tokia pat mokykla nuo seno veikė ir Senojoje Žagarėje;
  • XIX a. pirmoje pusėje veikė žydų konfesinė mokykla;
  • 1846 m. veikė privati Liangenhauzeno pradinė mergaičių mokykla;
  • 1865 m. veikė rusų liaudies mokykla, kuri vėliau pakeista į dviklasę ministerijos mokyklą;
  • 1889 m. Naujojoje Žagarėje buvo dvi kaimo mokyklos;
  • 1895 m. atidaryta antroji žydų mokykla;
  • 1899 m. atidaryta rusų cerkvės mokykla;
  • 1907 m. atidaryta latvių liaudies mokykla;
  • 1912 m. įsteigta vienklasė liaudies mokykla;
  • 1914 m. „naujo tipo“ 4 klasių miesto mokykla; gyvavo ir mergaičių valdiška mokykla.

1907 m. nuo antro pusmečio mokytojui Antanui Vokietaičiui buvo leista vesti lietuvių kalbos pamokas. Mokytojas parūpino nemažai lietuviškų knygelių, mokė lietuviškų dainelių. A. Vokietaitis buvo pirmasis Žagarės mokyklos mokytojas lietuvis.

Žagarės Valsčiaus Komitetas 1918 m. gruodžio 18 d. vidurinei mokyklai paskyrė patalpas Šiaulių gatvėje Nr. 4. Čia 1917 m. veikė „naujo tipo“ 4 klasių miesto mokykla. „Saulės“ draugijos Žagarės skyrius oficialiai perėmė mokyklos administravimą. Pirmuoju progimnazijos vedėju nuo 1919 m. sausio 2 d. paskyrė Viktorą Buišą, taip pat ir kitus mokytojus. Ši data ir laikytina Žagarės vidurinės mokyklos įkūrimo pradžia.

1919 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo eiti pareigas pirmasis progimnazijos direktorius Jonas Petrauskis. Pirmieji progimnazijos mokytojai buvo kunigas Petras Kasčiukas, Ona Kaušaitė, Alina Kuprevičiūtė. 1919 m. rugsėjo 1 d. darbas buvo pradėtas su 105 mokiniais, veikė parengiamoji ir I–IV klasės. Pirmoji Žagarės progimnazijos laida išleista 1920 m.

1930 m. Žagarėje, be progimnazijos, dar buvo keturios pradžios mokyklos (dvi lietuvių, latvių ir žydų). Baigęs žydų pradinę mokyklą, jaunimas toliau mokėsi Žagarės progimnazijoje. Mokykla nuo jos įsteigimo iki 1930 m. buvo vadinama Žagarės „Saulės“ skyriaus progimnazija ir veikė kaip privati mokykla. 1930 m.mokykla buvo suvalstybinta ir pavadinta Žagarės valstybine progimnazija. 1933 m. jos pavadinimas buvo pakeistas nauju – Žagarės vidurinė mokykla.

Antrojo pasaulinio karo metais progimnazija plėtėsi, 1942 m. atidaryta penkta klasė, o 1943 m. – šešta. Nuo 1919 iki 1944 m. Žagarės progimnazija išleido 24 laidas, ją baigė 440 moksleivių. Be to, mokykla iki 1944 m. dar išdavė įvairių klasių pažymėjimus 139 mokiniams. 1935 m. tuometinis Žagarės vidurinės mokyklos direktorius J. Kirklys įkūrė spaudos muziejų. Kolekcijoje buvo 8000 eksponatų. 1940 m. muziejaus medžiagų J. Kirklys dovanojo Kauno Valstybinei centrinei bibliotekai.

1944 m. pavasarį progimnazija paminėjo 25 metų darbo jubiliejų. Ta proga periodinėje spaudoje pasirodžiusiuose straipsniuose Žagarės mokykla vadinama Šiaurės Lietuvos kultūros židiniu, iškeliama jos veiklos svarba: „Žagarės vidurinė mokykla, veikdama Latvijos pasienyje, buvo stiprus lietuvių atsparos taškas prieš svetimybes“.

1945 m. progimnazija reorganizuojama į Žagarės gimnaziją ir 1946 m. išleidžia pirmąją abiturientų laidą – 13 abiturientų. 1949/1950 mokslo metais ji vėl vadinama Žagarės vidurine mokykla. 1955 m. prie Žagarės vidurinės mokyklos buvo atidaryta Darbo jaunimo vakarinė vidurinė mokykla, kuri, keisdama mokymosi formas, pavadinimus, veikė iki 1996 m. rugsėjo mėnesio.

1944 m. rudenį mokykla persikėlė į erdvesnes patalpas – Naryškino rūmus. Erdviuose (sakoma, kad juose buvo 100 kambarių) rūmuose mokyklai darėsi ankšta, teko dirbti dviem pamainomis. Todėl 1975 m. mokykla iš Naryškino rūmų persikėlė į tipinį naują pastatą Kęstučio g. 1, kuris šiandien ir vėl ankštas. Iš kitų šiuolaikinių mokyklų Žagarės vidurinė mokykla išsiskiria savo interjeru. Ne vienas svečias, užsukęs į mokyklą, pasidžiaugia meniškais stendų rėmais, sienas paįvairinančiais medžio raižiniais, mokytojų kambaryje pasigroži nutapytu banguojančios jūros vaizdu, pagiria puošnius medžio darbus.

  • 1919 m. Viktoras Buišas I progimnazijos vedėjas
  • 1919 m. J. Petrauskas I progimnazijos direktorius
  • 1928 m. K. Jazdauskas
  • 1931 m. Antanas Stabingis
  • 1934 m. Jonas Kirlys
  • 1940 m. Kazys Mačernis
  • 1941 m. Marijonas Zenkavičius
  • 1943 m. Petras Batisa
  • 1944 m. Juozas Dundulis
  • 1948 m. Domas Snieška
  • 1952 m. Juozas Adomonis
  • 1956 m.
  • 1960 m. P. Meškauskas
  • 1966 m. Bonifacas Stelmokas
  • 1990 m. Virgilijus Kančelskis

Žymūs mokytojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs mokiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukso medalininkai
1. Romualdas Šakenis (1951–1952 m.m.) VII laida
2. Aurelija Snieškaitė (1970–1971 m.m.) XXVI laida
3. Eugenija Gaižauskaitė (1977–1978 m.m.) XXXIII laida
4. Rima Burbaitė (1980–1981 m.m.) XXXVI laida
5. Sofija Emulytė (1980–1981 m.m.) XXXVI laida
6. Laima Karmazinaitė (1981–1982 m.m.) XXXVII laida
7. Regina Alejūnaitė (1984–1985 m.m.) XL laida
8. Šarlota Keršytė (1985–1986 m.m.) XLI laida
9. Reda Zebleckytė (1986–1987 m.m.) XLII laida