Vladas Leparskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vladas Leparskas
Gimė 1902 m. rugsėjo 5 d.
Žagarėje, Joniškio raj.
Mirė 1982 m. liepos 5 d. (79 metai)
Šakiuose
Veikla vargonininkas, chorvedys, dainininkas, pedagogas.

Vladas Leparskas (1902 m. rugsėjo 5 d. Žagarėje, Joniškio raj.1982 m. liepos 5 d. Šakiuose) – vargonininkas, chorvedys, dainininkas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas buvo vargonininkas, todėl ir sūnų išmokė vargonuoti. 19161927 m. Vladas vargonininkavo ir vadovavo chorui Žagarėje, kur baigė ir „Saulės“ progimnaziją. 19271931 m. Klaipėdos muzikos mokykloje pas Juozą Žilevičių mokėsi diriguoti, o pas A. Johowa – vargonuoti. 19311937 m. dainavo Valstybės teatre Kaune, 19381940 m. Kauno konservatorijoje studijavo dainavimą (E. Vittingo klasė).

19401942 m. ir 19441945 m. – Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio solistas ir chormeisteris. Vokiečių okupacijos metais buvo Šiaulių operetės chormeisteris ir solistas. 19461948 m. – Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro, 19491952 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro chormeisteris. Kurį laiką dėstė teorines disciplinas Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje, vadovavo Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų mišriajam chorui. 19521954 m. – vėl Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio chormeisteris – chorą parengė 1954 m. Lietuvių literatūros ir meno dekadai Maskvoje.

19551958 m. vadovavo „Kauno audinių“ fabriko mišriajam chorui, kurį parengė 1955 m. respublikinei dainų šventei ir 1957 m. I respublikiniam jaunimo festivaliui Vilniuje. Abiejų švenčių konkursuose choras laimėjo pirmąsias vietas. 19591964 m. buvo Kretingos rajoninių kultūros namų meno vadovas, 19601963 m. – Kretingos rajkoopsąjungos mišriojo choro „Gintaras“ (1963 m.) meno vadovas ir dirigentas. Choras surengė koncertų daugelyje Žemaitijos miestų ir miestelių, dainavo Vilniuje (dalyvavo televizijos laidoje) ir Latvijoje. Buvo paruoštas 1960 m. respublikinei dainų šventei, chorų apžiūrose ir konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Choro repertuare buvo ir sudėtingesnių dainų: Juozo Žilevičiaus „Anoj pusėj ežero„, Česlovo Sasnausko „Užmigo žemė“, Stasio Šimkaus „Darbininko daina", chorų iš Richardo Vagnerio ir Šarlio Gouno operų.

Nuo 1964 m. – chorvedys – Šakių rajoninių kultūros namų meno vadovas, kultūros namų mišriojo ir rajoninės ligoninės moterų choro dirigentas. Chorus parengė 1965, 1970 ir 1975 m. respublikinėms dainų šventėms, dalyvavo su jais koncertuose. 19751979 m. buvo Sintautų kultūros namų meno vadovas ir vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas. Vadovavo kultūros namų ir mokyklos chorams bei vokaliniams ansambliams. 1976 m. su kultūros namų meno mėgėjais pastatė Viktoro Kuprevičiaus operetę „Kraitis". 1980 m. respublikinei dainų šventei parengė Šakių centrinės ligoninės ir Slavikų kultūros namų jungtinį moterų chorą.

Nuo 1979 m. iki mirties vadovavo moterų vokaliniams ansambliams Šakiuose ir Slavikuose. Buvo Kretingos ir Šakių rajonų dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas.[1]

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.