Pereiti prie turinio

Šinguanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šingu indėnai)
Kamajurai groja fleitomis
Kuikurų kaimas
Kalapalai plaukia kanoja
Apeiginės šinguanų imtynės

Šinguanai (xinguanos) arba Šingu tautos (port. povos do Xingu) – kultūriškai giminingų indėnų tautų grupė, gyvenanti Amazonijoje, vidurio–vakarų Brazilijoje (Mato Grose), prie Šingu aukštupio, Šingu nacionalinio parko pietuose. Populiacija apie 3000 žmonių. Kalbiškai įvairialypiai – dalis šinguanų šneka tupių, dalis – karibų, dalis – aravakų šeimos kalbomis, o trumajų kalba izoliuota.

Ryšius su vakariečiais šinguanai užmezgė XIX a. paskutiniame ketvirtyje. Populiacija XIX a. pab. siekė apie 2,5 tūkst. žmonių. Vėliau, XX a. pr. jų gerokai apmažėjo dėl tarpgentinių karų ir europiečių užneštų ligų. 1946 m. šinguanų žemėse sudaryta rezervacija. Dėl ribotų ryšių su aplinkinėmis tautomis, jie išlaikė savitą kultūrą, ženkliai paveikė kitas Šingu baseino tautas (sujus, tšukaramajus, kajapus, žurunus).

Verčiasi kaplinelydimine žemdirbyste (augina karčiuosius manijokus, pikos riešutus, kukurūzus, jamsus, pupeles, žemės riešutus, bananus, batatus, moliūgus, pipirus, medvilnę ir kt.), svarbi žvejyba (nuodais, spąstais ir kt.), rankiojimas svarbiausias sausrymečiu (renka vėžlių kiaušinius, nariuotakojus, krevetes ir kt.). Iš manijoko gamina nuodus (technologija paprastesnė, nei kitų P. Amerikos tautų). Amatai: pynimas (hamakų, krepšių ir kt.), molinių indų lipdymas (dauguma gauna mainais), medžio drožyba (gyvūnų ar paukščių pavidalo suolai vadams ir vyresnybei).

Tradiciškai šinguanai drabužių nevilki. Moterys ant kaktos nešioja žievinius trikampėlius.

Kiekviena šinguanų gentis užima atskirą kaimą, sudarytą iš 5–7 apskrito plano būstų su stogu, besileidžiančiu iki žemės. Namais išdėstyti ratu apie aikštę su vyrų namu viduryje.

Bendruomenei vadovauja vadas ir šamanas. Giminystė vedama iš abiejų tėvų. Vyrai ir moterys dirba atskirai (vieni valo miško barą, kitos sodina pasėlius), turi atskiras apeigas. Vyrai rengia apeigas su kaukėmis, groja fleitomis ir vaidina vandenų dvasias. Taip pat būna mergaičių įšventinimo į moterystę apeigos, apeiginiai gretimų kaimų vyrų susirėmimai. Gausi mitologija.

Šinguanams priskiriamos tautos:

Taip pat kultūriškai artimi karibai bakairiai.[1]

  1. Шингуано,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.