Marathų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Marathų kalba
मराठी
KalbamaIndijoje
Kalbančiųjų skaičius~90 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių11
Kilmėindoeuropiečių
0indoiranėnų
00indoarijų
000pietų indoarijų
0000marathų–konkanių
00000marathų
Rašto sistemosdevanagari, modi
Oficialus statusas
Oficiali kalbaIndijos vėliava Indija
Kalbos kodai
ISO 639-1mr
ISO 639-2mar
ISO 639-3mar
Geografinis paplitimas
Idioma marathi.png
Wikipedia-logo-v2.svg Vikipedija Marathų kalba

Marathų kalba (मराठी = Marāṭhī) – indoiranėnų kalbų šakos indoarijų kalba, kuria kalbama Vakarų Indijoje, ypač Maharaštros valstijoje. Tai gimtoji marathų kalba. Kaip gimtąja kalba ja kalba 83 mln. žmonių (ketvirta Indijoje). Ji taip pat oficialųjį statusą turi Goa valstijoje, Damano ir Diu, Dadros ir Nagar Havelio teritorijose, taip pat vietomis vartojama Andhra Pradešo, Gudžarato, Karnatakos, Tamilnado ir kitose valstijose Indijoje, indų išeivių Mauricijuje, Pakistane, Singapūre, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.

Marathų kalba patyrė dravidų kalbų įtaką. Neišliko balsių fonologinis ilgumas ir nazalizacija, bet išlaikyta bevardė giminė. Vardažodžių kaitybai, be fleksinių, būdingos ir kitos formos. Veiksmažodžio skiriami du asmenavimo tipai, gausu beasmenių konstrukcijų. Asmeninės ir vardažodinės formos įvairuoja. Yra skolinių iš sanskrito, hindi, taip pat dravidų, persų, arabų, anglų, portugalų ir kitų kalbų.

Suskaičiuojama ~40 marathų kalbos tarmių: ahirani (Vakarų Khandešo regionas), khandeši (Rytų Khandešo regionas, Maharaštros valstijos šiaurės vakarų dalis), varhadi, arba vaidarbhi (Vidarbhos regionas, Maharaštros valstijos rytinė dalis), samavedi (Nala Soparos ir Viraro regionai į šiaurę nuo Bombėjaus) ir are marathi (Andhra Pradešo valstija). Dabartinė bendrinė marathų kalba susiklostė Punos regiono tarmių pagrindu.

Marathų kalba kildinama iš maharaštri prakrito, kuris buvo oficiali Satavahanų valstybės kalba. Seniausi rašto paminklai – iš VIII amžiaus. Marathų kalbos plėtotę paskatino Devagiri Jadavų dinastija, kuri šią kalbą pasirinko savo dvaro kalba, mahanubhavų sektos ir varkarių vaišnaviškas bhakti sąjūdis. Vienas žymiausių kalbos plėtotojų – Džnanešvara, parašęs aiškinimus „Bhagavadgytai“.[1]

XIII–XX a. pr. marathų kalba buvo užrašoma modi raštu. Vėliau įsigalėjo devanagari.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Marathų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]