Vytautas Grivickas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
V. Grivickas pastatyme „Žalčių karalienė“
V. Grivickas

Vytautas Grivickas (1925 m. lapkričio 5 d. Beinorava – 1990 m. lapkričio 22 Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, režisierius, pedagogas, menotyros kandidatas (1967 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V.Grivickas „Žalčių karalienė“ repeticija

19401944 m. mokėsi Valstybės teatro Baleto studijoje Kaune. 19421944 m. vaidino Kauno jaunimo teatre. 19441947 m. Lietuvos operos ir baleto teatro baleto artistas. 19451947 m. dėstė Kauno valstybinio teatro Dramos studijoje. 19471952 m. studijavo Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. 19521954 m. dėstė Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje prie Vilniaus konservatorijos, vienas baleto skyriaus steigėjų, 19601969 m. – Vilniaus kultūros mokykloje, 19691971 m. – Vilniaus pedagoginiame institute ir Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetuose. 19521954 m. Lietuvos teatro ir 19831987 m. Lietuvos operos ir baleto teatro baletmeisteris, 19541971 m. vyr. baletmeisteris, 19711976 m. vyr. režisierius. Pastatė baletų Bulgarijos, Egipto, Estijos, Latvijos, Turkmėnijos teatruose. Parašė libretų.[1]

Svarbiausi vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baletai:

Operos

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – perdaryti į sąrašą
Jei galite, sutvarkykite.
Vytautas Grivickas.jpg

1. A. Solodovnikas „Kūrybinė lietuviško bateto pergalė“, Sovietskaja Kultūra, 1954.03.09. 2. J. Kurilovas „Ant marių kranto“, Večernaja Moskva, 1954.03.16. 3. A. Kalinauskas „Peras Giuntas“, Literatūra ir menas, 1956. 4. N. Elijašas „Ibsenas balete“, Literatūra ir menas, 1957.03.14. 5. „„Audronė“ – naujas nacionalinis baletas“, Kompjaunimo tiesa, 1957.05.15. 6. N. Elijašas „Heroika balete“, Savietskaja kultūra, 1957.12.17. 7. A. Ruzgaitė " Jauno baletmeisterio laimėjimai", Kultūros barai, 1958. 8. B. Minkevičienė „Nauja ir orginalu“, Kauno tiesa, 1959.06.03. 9. A. Ruzgaitė „Choreografijos menas“, Pergalės spaust., Vilnius, 1960. 10. A. Araminas ir J. Mikšytė „Kūrinio gimimas – TV filmas“, 1962. 11. V. Krieger „Baletas jaudina ir žavi“, Tiesa, 1963.12.25. 12. A. Mesereras „Banda“, Sovietskaja Litva, 1963.12.25. 13. A. Dašiceva „Pelnyta šlovė“, Tiesa, 1964.01.03. 14. A. Kuznecovas „Lietuviai pavergė maskviečius“, Tiesa, 1964.01.08. 15. L. Motiejūnaitė „Heroika baleto scenoje“, Tiesa, 1964.06.05. 16. A. Ruzgaitė „Lietuviško balteo kelias“, Mintis, 1965. 17. L. Motiejūnaitė „ekranas seka pasakas“, Literatūra ir menas, 1966.03.26. 18. M. Bialik „Indelis į sovietinę choreografiją“, Turkmenskaja Iskra, 1967.11.27. 19. G. Neimarko „Šiandien premjera“, Turkmenskaja Iskra, 1967.12.19. 20. L. Motiejūnaitė „Atradimų slenksčio ieškant“, Tiesa, 1968.12.08. 21. L. Motiejūnaitė „Su atsakingumu ir meile“, Tiesa, 1969.07.25. 22. L. Motiejainaitė „Du baletai apie meilę“, Tiesa, 1971.12.08. 23. V. Mažeika „Opera išėjo į iakštelę“, Sovietskaja Litva, 1971.07.02. 24. V. Mažeika „„Aida“ vėl Kultūzavo aikštėje“, 1972.05.03. 25. V. Mažeika „Įdomi pažintis“, Komjaunimo tiesa, 1973.02.08. 26. R. Šmulkštys „Operos scenoje amžininkai“, Literatūra ir menas, 1973.04.28. 27. T. Maslosvkaja „Ne vien tik meilė Vilniuje“, Muzikalnaja žizn. Nr.17, 1973. 28. V. Mažeika „Siekiant harmonijos“, Savieskaja Litva, 1973.06.25. 29. L. Motiejūnaitė „Ieškojimų ir nerimo metas“, Literatūra ir menas, 1973.08.18. 30. A. Kalinauskas „Ave Vita“, 1974. 31. V. Mažeika " Ave Vita", Sovieskaja Litva, 1974.11.29. 32. O. Narbutienė „J. Indra“, Lietuvos teatro draugija, 1975. 33. J. Burokaitė " Sugrįžo pirmojo kregždė", Literatūra ir menas, 1975.07.05. 34. L. Motiejūnaitė „Baletmeisteris ir režisierius“, Kultūros barai, Nr.11, 1975. 35. L. Motiejūnaitė „Brangi kiekviena diena“, Vakarinės naujienos, 1975.11.15. 36. L. Motiejūnaitė „Vytautas Grivickas – 50-30 jubiliejus“, Kultūros ministerija ir Operos ir baleto teatras, 1975. 37. A. Ruzgaitė „Lietuva tarybinis teatras“, Mintis, 1979. 38. J. Mažeikienė „Stambule Žydrasis Dunojus“, Švyturys, Nr.19, 1982. 39. Fezal Esmen „Ak, Mavi Tuna“, Stambul, 1983.05.27. 40. Fazel Esmen „Peras Giuntas“, Somut, 1984.04.16. 41. A. Škurdalovas „Du baletai Stambulo scenoje“, Tiesa, 1983.07.30. 42. A. Bočarnikova „Žodis apie naują baletą“, Tiesa, 1985.05.17. 43. A. Bočarnikova " Ir vėl skamba valsas", Turkmenija Iskra, 1986. 44. V. Mažeika „Išreikšti minti balete“, Sovietskaja Litva, 1986. 45. V. Paltanavičius „Kviečia Žydrasis Dunojus“, Vakarinės Naujienos, 1988.03.31. 46. B. Azmonienė „Baletas – tai sintežė“, Literatūra ir menas, 1986.03.22. 47. E. Rimkus „Vitražas Šaukėnuose“, Bičiulis, 1986.11.14. 48. L. Motiejūnaitė „Vytautas Grivickas“, Krantai, Nr.4, 1995. 49. E. Bukaitis „Chereografas žvelgia į ateitį“, Vakarinės naujienos, 1995. 50. H. Kunavičius „Liudviju ir džiaugiuosi“, Literatūra ir menas, Nr.254. 1995.11.08. 51. R. Krugiškytė „Nacionalinė baleto puoselėtojas“, Respublika, 1995.11.08. 52. P. Keidošius „Lietuvos baleto ąžuolas“, Europos lietuvis, 1995.11.18. 53. H. Šabasevičius „Mūsų choreografai : Vytautas Grivickas“, Literatūra ir menas, 2000.09.26. 54. Bukletas „Vytautas Grivickas“, sudarytoja A. Grivickienė, Leidykla „Atkula“, 2000.12. 55. H. Kunavičius „Ištakus lietuvių baleto beržas“, Literatūra ir menas, 2000.11.03. 56. M.K.Čiurlionio menų mokyklos metraštis „Menų pašaukti“, Spindulys, 2001.11.30. 57. Vytautas Grivickas „Baleto menas“, sudarytoja A. Grivickienė (išleista po mirties), Leidykla „Atkula“, 2001. 58. H. Šabasevičius „Knyga apie baleto meną“, Septynios meno dienos, 2001.11.16. 59. A. Grivickienė „Vytautas Grivickas – baleto meistro užrašai“, Tito alba, 2005. 60. G. Adomaitytė ir M. Kreptavičienė „Žmonės apglėbia laiką“, Literatūra ir menas, 2005.12.02. 61. A. Grivickaitė „Nepradingstantys turtai“, Krantai, Nr.3, 2009. 62. A. Grivickaitė „Mes dėkingi Jums“, Krantai, Nr.4, 2010.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Livija Gulbinaitė. Vytautas Grivickas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 187 psl.
Vytautas Grivickas 6.jpg

2. Asmeninis Vytauto Grivicko archyvas.

Commons-logo.svg

Vikiteka