Volkswagen Beetle

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Volkswagen Typ 1
1961 VW Limousine Deluxe, Lietuva, Obuolių sala
Gamintojas Volkswagen
Dar vadinamas Käfer
Beetle
VW Typ 60 KdF-Wagen
VW Limousine
VW Sedan
VW 1200
VW 1300
VW 1500
VW 1302
VW 1303
Super Beetle
Metai 1938 - 2003
Po jo VW Golf
VW New Beetle]]
VW Beetle
Klasė Ekonominis automobilis
Kėbulo tipas 2 durų sedanas
2 durų kabrioletas
Variklis (-iai) Opozicinis, 4 cilindrų
1,0 L, 1,1 L, 1,2 L, 1,3 L, 1,5 L, 1,6 L
nuo 23,5 iki 50 AG
Transmisija (-os) 4 pavarų mechaninė
3 pavarų pusiau automatinė
Ratų bazė 2400 mm
Ilgis 4070–4140 mm
Plotis 1540–1585 mm
Aukštis 1500 mm
Svoris 650–930 kg

Volkswagen Beetle arba vokiškai VW Käfer (oficialiai vadintas Volkswagen Typ 1) – dviejų durų, keturvietis ekonominis automobilis su gale esančiu opoziciniu, keturių cilindrų, oru aušinamu varikliu. Automobilis nuo 1938 iki 2003 metų gamintas Vokietijos gamintojo Volkswagen.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930–1939[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

30-tųjų pradžioje ėmus populiarėti aptakiems automobiliams, 1932–1934 metų laikotarpiu gavus užsakymą, Ferdinandas Porsche sukonstravo prototipus Zündapp Typ 12 ir NSU Typ 32[1] su gale esančiais oru aušinamais varikliais. 1933 metais tuometinis Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris, automobilių verslininkas Jakobas Verlinas (vok. Jakob Werlin) ir automobilių konstruktorius Ferdinandas Porsche susitiko Berlyno viešbutyje Kaiserhof. Susitikimo metu A. Hitleris išreiškė pageidavimą sukurti patikimą ir pigų, masiškai gaminamą liaudies automobilį, kurį galėtų įsigyti vidutines pajamas turinti Vokietijos šeima. Po metų ši idėja paskelbta viešai ir iškelti būsimojo automobilio reikalavimai: jis turi talpinti 4 suaugusius žmones, pasiekti 100 km/val., eikvoti 7l/100 km ir kainuoti ne daugiau 1000 Reichsmarkių (tiek tuo metu kainavo paprastas motociklas). 1934 metų birželio 22 dieną tarp Vokietijos automobilių pramonės sąjungos (vok. RDA) ir Porsche konstravimo biuro sudaryta sutartis sukurti pirmuosius liaudies automobilio prototipus. Ferdinandas Porsche su savo inžinierių komanda 1934–1938 metų laikotarpiu sukūrė prototipus V1, V2, V3, W30 ir 1938 metais paruošė galutinį projekto prototipą VW38[2]. Ruošiantis masinei gamybai automobiliui suteiktas oficialus pavadinimas VW Typ 60 KdF-Wagen (Kraft durch Freude – tuometinės laisvalaikio organizacijos pavadinimas). 1938 metais pradėta statyti VW gamykla, kertino akmens iškilmių metu pristatomi trys kėbulo modifikacijos – sedanas, sedanas su stoglangiu ir kabrioletas. Šalia besikuriančiam miestui suteiktas Stadt des KdF-Wagens vardas, kuris pokaryje pervadintas Volfsburgo vardu.

1939–1945[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojant KdF-Wagen bazę sukurtas karinis visureigis VW Kübelwagen Typ 82 ir amfibija VW Schwimmwagen Typ 166[3]. Vabalo serijinė gamyba pradėta 1941 metų vasarą, tačiau iki karo pabaigos pagaminta tik ~1200 automobilių vabalo kėbulu. Karo metu VW gamykloje gaminta išskirtinai karinė produkcija, todėl nemažą dalį gamyklos sunaikino sąjungininkų aviacija.

1945–1949[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pokaryje Volkswagen gamyklą perima britų karinė vadovybė, kuri gerokai nukentėjusioje gamykloje atnaujino VW Vabalų gamybą, gamyklai ima vadovauti britų majoras Ivan Hirst[4]. Britai susiduria su dideliu stygiu žaliavų ir dalių, todėl gamyba dažnai stringa, pirmieji pokariniai Vabalai gaminami pritaikant kitų automobilių dalis (skardos, žibintai, stiklai).

1946 metų kovą pagaminamas 1000-tasis pokarinis Vabalas, o tų pačių metų spalio mėnesį gamybai įsibėgėjus, pagaminamas jau 10 000-tasis Vabalas. 1947 metais olandų verslininkas Ben Pon tapo pirmuoju oficialiu importuotoju, užsakiusiu penkis Vabalus eksportui į Olandiją.

1948 metais Volkswageno gamyklai vadovauti britai paskiria vokietį Heinz Nordhoff[5] (1899–1968), kurio dėka VW įmonė ateinančiais dešimtmečiais tampa žymiausiu pasaulio gamintoju. Britų karinė vadovybė VW gamyklą Vokietijai galutinai gražina 1949 metų spalį.

1949–1980[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perėmus VW gamyklą naujam vadovui ir ją perdavus Vokietijai, Vabalams imama taikyti platesnė spalvų gama, chromo apdaila ir nauji salono apmušimai. 1949 metais Osnabriuke įmonėje Karmann, Vabalo bazėje pradedami gaminti keturviečiai kabrioletai VW Typ 15[6] (1949–1980). Tais pačiais metais Vupertalio mieste pradedami gaminti dviviečiai kabrioletai Hebmüller VW Typ 14A[7] (1949–1953).

1949 metų lapkričio 12 dieną VW gamyklos vadovas Heinz Nordhoff spaudos atstovams oficialiai pristatė VW Transporter prototipus ir pasiruošimą autobusėlio masinei gamybai. Autobusėlio konstrukcinė schema nuo Vabalo skyrėsi nedaug. 1950 metų kovo mėnesį toje pačioje gamykloje pradedami gaminti VW Typ 2 T1 autobusėliai.

VW Vabalo modelio pagrindu atsirado autobusiukas VW Typ 2 (T1 1950–1967 ir T2 1967–1979), VW Typ 14 Karmann Ghia (1955–1974), VW Typ 3 (1961–1973), VW Typ 34 Karmann Ghia (1961–1969), pašto automobilis VW Typ 147 Fridolin (1964–1974), VW Typ 4 (1968–1974), visureigis VW Typ 181 (1969–1980).

Volkswagen, Renault, Peugeot ir FIAT gamintojai išpopuliarino galiniais ratais varomus kompaktiškus automobilius su gale esančiais varikliais, Vakarų Europos rinkoje tokių automobilių skaičius padidėjo nuo 2,6 procentų 1946 metais, iki 26,6 procento.

1953 metų kovo mėnesį galinis dvigubas Vabalo langas tampa vientisas, tai yra ovalo formos be perskyrimo (1953–1956).

1955 metų vasarą Vabalo bazėje pradedamas gaminti Karmann Ghia[8] (1955–1974).

1955 metų rugpjūčio 5 dieną pagaminamas milijoninis Vabalas.

1961 metų gruodžio 4 dieną pagaminamas 5 milijoninis Vabalas.

1962 metų duomenimis, VW gamykloje per vieną dieną pagaminama 3330 Vabalų.

1965 metais Vabalai pradedami gaminti su 1,3 litro darbino tūrio varikliais, 1966 metais su 1,5 litro.

1967 metais Vabalų kėbulo išvaizda modernizuojama, elektros įranga pereina prie 12 Voltų įtampos. Vabalai pradedami gaminti taip pat su pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis (VW Automatic).

1970 metais pradedamas gaminti modelis VW 1302 (1970–1972) su priekyje esančia MacPherson pakaba.

1971 metais pasiekiamas didžiausias Vabalų gamybos rekordas, per vienerius metus pagaminta 1,3 milijono Vabalų.

1972 m. vasario 17 d. pagamintas 15 007 034 Vabalas, tiek kadaise buvo pagaminta Ford Model T (1908–1927) automobilių, Vabalas tampa nauju rekordininku.

1972 metų liepos mėnesį pradedamas gaminti modelis VW 1303 (1972–1975), jis išsiskyrė lenktu priekiniu stiklu ir nauju salono skydeliu.

1974 metais Volkswagen sukūrė priekiniais ratais varomą modelį VW Golf, todėl tų pačių metų liepos 1 dieną Vabalų gamyba Volfsburgo automobilių gamykloje nutraukiama, 1945–1974 metų laikotarpiu Volfsburgo VW gamykloje pagaminta 11 916 519 Vabalų. Vabalų gamyba Vokietijoje buvo tęsiama Emdeno ir Osnabriuko miestuose.

1974 metais Jungtinėse Valstijose importuojamiems automobiliams įsigaliojus ekologiniams įstatymams, Vabalai pradėti gaminti su įpurškimu ir katalizatoriumi.

1975 metais gamyboje lieka tik 1.2 ir 1.6 litro darbinio tūrio varikliai. Ekonominės klasės modeliai VW 1200 pradedami gaminti su 12 voltų įranga.

1977 metų gruodyje artėjant Vabalų sedanų gamybos pabaigai, Vabalai į Europą pradedami tiekti iš Meksikos. Gamintojais pasaulyje liko Filipinai, Pietų Afrikos Respublika, Nigerija, Peru, Urugvajus, Venesuela, Brazilija ir Meksika.

1978 metų sausio 19 dieną nuo Emdeno VW gamyklos konvejerio nuriedėjo paskutinis Vabalas pagamintas Vokietijoje sedano kėbulu.

1980 metų sausio 10 dieną Osnabriuke pagamintas paskutinis kabrioletas, tai buvo paskutinis Vabalas pagamintas Vokietijoje. Nuo 1948 metų pagaminta 332 000 kabrioletų, serijiniu būdu Vabalų kabrioletai pasaulyje gaminti tik Vokietijoje. Vabalai toliau gaminami Brazilijoje, Meksikoje, Nigerijoje ir Peru (sedanai).

1980–2003[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutraukus Vabalų gamybą Vokietijoje į šalį Vabalai tiekiami iš Meksikos. Vokietijoje jie importuoti 1977–1985 metų laikotarpiu, bei 1995–1997 ir 2003 metais.

Meksikoje Vabalai gaminti tik vieno pavyzdžio su 1,2 l darbinio tūrio varikliu. Kiekvienais metais eksportui į Europą pagaminamos specialios serijos išskirtomis spalvomis, salono apmušimais ir dekoratyviniais žiedais ratlankiuose. Specialių serijų kiekis dažniausiai siekdavo apie 3500 Vabalų.

1981 m. gegužės 15 dieną Meksikos Puebla gamykloje pagaminamas 20 milijoninis Vabalas, šiai progai atminti pagaminama 3700 vnt. specialios serijos Vabalų pavadintais Silver Bug.

1985 metais pažymint Vabalų gamybos 50-metį, pagaminama speciali Jubiliejinių[9] Vabalų serija, nudažyta metalika spalva ir su žalsvais tonuotais stiklais.

1986 metais Brazilija nutraukia Vabalų gamybą (1993–1996 metais vėl atnaujinta).

1992 metais pagamintų Vabalų kiekis perkopė 21 milijono ribą.

Nieko esminio nekeisdami meksikiečiai VW 1200 modelį gamino iki 1992 metų spalio mėnesio, kai įtakoti oro užterštumo pradėjo Vabalų gamybą su 1,6 l darbinio tūrio varikliais su įpurškimu ir katalizatoriumi (VW 1600i).

1995 metais Meksikoje modernizuojant Vabalų išvaizdą jie pradėti gaminti be jokios chrominės apdailos, visas dalis tik dažant, taip pat atsisakyta ventiliacinių angų priekyje ir gale.

2003 metais Vabalų gamyba per metus sumažėjo iki 30 000 vnt., lyginant su 1971 metais, kai per metus buvo pagaminta 1,3 milijono Vabalų.

2003 m. birželį kompanija dėl mažėjančios paklausos paskelbė apie Vabalų gamybos nutraukimą. Paskutinė 3000 Vabalų modelių serija pavadinta Última Edición[10] (paskutinė laida) vardu. Última Edición modeliai nudažyti žydra ir smėlio spalvomis, surinkti su chromuotomis dalimis, turėjo 50 AG 1,6 L variklius, išvystydavo 130 km/val. greitį.

2003 metų liepos 30 dieną paskutinis Vabalas nuriedėjo nuo Pueblos gamyklos konvejerio.

Per visą gamybos laikotarpį nuo 1938 iki 2003 metų pagaminti 21 529 464 klasikiniai Vabalai, jie tapo labiausiai parduodamu automobiliu pasaulyje, bei pirmuoju, kuris pasiekė 20 milijonų ribą (vėliau šį rekordą aplenkė VW Golf automobiliai).

Techninės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji Vabalai išvystydavo maksimalų 100 km/val. greitį, vėliau didėjant variklio darbiniam tūriui Vabalai pasiekdavo 130 km/val. greitį. Ankstyvieji Vabalai gaminti su 1 litro darbinio tūrio varikliu ir 100 km/val. greitį pasiekdavo per 90 sekundžių, 1,6 litro Vabalai 100 km/val. greitį pasiekdavo per 22,5 sekundės. Kuro sąnaudos atitinkamai siekė 7,2 l/100 km ir 9,2 l/100 km.

VW Vabalų techninės charakteristikos
Metai Darbinis tūris Arklio galios Variklio apsisukimai Sukimo momentai Maksimalus greitis Kuro sąnaudos Tuščio svoris
1938 985 cm3 23,5 AG 3300 aps./min. 63/1800 100 km/h 7,25 l 650 kg
1943 1131 cm3 25 AG 3300 aps./min. 69/2000 105 km/h 7,2 l 650 kg
1954 1192 cm3 30 AG 3400 aps./min. 75/2000 110 km/h 7,3 l 730 kg
1961 1192 cm3 34 AG 3800 aps./min. 76/1700 115 km/h 7,5 l 730 kg
1965 1285 cm3 40 AG 4000 aps./min. 89/2000 120 km/h 8,5 l 760 kg
1966 1493 cm3 44 AG 4000 aps./min. 102/2000 125 km/h 8,8 l 760 kg
1970 1285 cm3 44 AG 4100 aps./min. 88/3000 125 km/h 8,5 l 760 kg
1970 1584 cm3 50 AG 4000 aps./min. 108/2800 130 km/h 9,2 l 760 kg
1978 Meks. 1192 cm3 34 AG 3800 aps./min. 76/1700 115 km/h 7,5 l 760 kg
1992 Meks. 1584 cm3 50 AG 4000 aps./min. 97/2200 127 km/h 9,6 l 820 kg

Modelių VW 1302 svoris 870 kg, VW 1303 svoris 890 kg. Kabrioletų pagamintų iki 1970 metų svoris 800 kg, kabrioletų VW 1302 svoris 910 kg, VW 1303 svoris 930 kg.

Meksikoje Vabalai pradėti gaminti 1954 metais, 1978 metų pradžioje baigus Vabalų gamybą Vokietijoje, Vabalai pradėti tiekti iš Meksikos.

Pritaikymas ir perdarymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pokaryje nuo pat Vabalų gamybos pradžios, Vabalo bazė ir variklis plačiai naudotas kitų automobilių gamintojų. Automobilių dizaino studijos savo kuriamiems projektams taip pat dažnai naudodavo Vabalo bazę. Įvairiose šalyse tapo populiaru Vabalus perdaryti į sportinius bagius, taip pat gaminti įvairių formų stiklo audinio kėbulus, juos pritvirtinus prie Vabalo bazės atsirado įvairios sportinių ir klasikinių automobilių imitacijos. 60-taisiais naudojant vabalo pakabą, pavarų dėžę ir variklį, sukurta populiari Formula Vee žiedinių lenktynių klasė gyvuojanti iki šių dienų. Taip pat egzistuoja žiedinių lenktynių klasė Uniroyal Fun Cup, techniškai šie automobiliai neturi nieko bendro su Vabalais, tačiau kėbulai pagaminti iš stiklo audinio, kurie tiksliai atkartoja Vabalo kėbulo formas.

New Beetle, Beetle[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 metais VW vadovybė svarstė Vabalo atnaujinimo ir modernizavimo klausimus, tačiau prieita išvados, kad norint turėti šiuolaikišką automobilį, jį reikia perdaryti iš esmės. 1994 metų kovo mėnesį Ženevos automobilių salone pristatytas Concept 1[11] automobilis primenantis senojo Vabalo formas. 1997 metų lapkričio mėnesį VW bendrovė pradėjo gaminti New Beetle (1997–2010) sukonstruotą Golf IV bazėje ir gamintą Meksikoje. Vėliau, 2011 metais jį pakeitė atnaujintas VW Beetle[12] automobilis kuris gaminamas iki šiol.

Šalys Vabalų gamintojos ir gamybos metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europa:

Lotynų Amerika:

Afrika:

Azija:

Okeanija:

VW Vabalai gaminti 20-tyje pasaulio šalių, tačiau daugiausiai jų pagaminta Vokietijoje, Brazilijoje ir Meksikoje. Kai kurios šalys Vabalus tik surinkinėjo iš dalių pagamintų didžiosiose kitų šalių gamyklose.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieškaryje Vokietijoje oficialiai šis automobilis vadintas VW Typ 60 KdF-Wagen, pokaryje pervadintas VW Typ 1, VW Limousine, VW Sedan vėliau VW 1200, VW 1300, VW 1500, VW 1302, VW 1303 ir VW 1600i, tačiau labiausiai išplito paprastu Käfer pavadinimu (vok. vabalas), kiekviena šalis turėjo savos kalbos pavadinimą.

Modelių pavadinimai ir gamybos metai
Modelio pavadinimas Arklio galios Gaminimo metai
VW Limousine 25 AG / 18 kW 1945-1954
VW Limousine 30 AG / 22 kW 1954-1961
VW 1200 34 AG / 25 kW 1961-1992
VW 1300 40 AG / 29 kW 1965-1970
VW 1500 44 AG / 33 kW 1966-1970
VW 1300 44 AG / 33 kW 1970-1975
VW 1302 44 AG / 33 kW 1970-1972
VW 1302 S 50 AG / 37 kW 1970-1972
VW 1303 44 AG / 33 kW 1972-1975
VW 1303 S 50 AG / 37 kW 1972-1975
VW 1303 S Cabriolet 50 AG / 37 kW 1972-1980
VW 1200 50 AG / 37 kW 1975-1977
VW 1600i 50 AG / 37 kW 1992-2003

Angliškai kalbančiose šalyse Vabalas vadintas Beetle arba Bug, Prancūzijoje Coccinelle, Italijoje Maggiolino, Lenkijoje Garbus, Čekijoje Brouk, Vengrijoje Bogár, Olandijoje Kever, Suomijoje Kupla,Turkijoje Kaplumbağa, Rusijoje Жук, Lotynų Amerikoje ir ispaniškai kalbančiose šalyse Escarabajo, Congorocho, Pichirilo, Peta, Poncho, Cucaracha, Bolillo o Volky, Cepillo, Meksikoje ir centrinės Amerikos šalyse Vocho ir Brazilijoje Fusca vardu

Kinas, televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastarųjų dešimtmečių vaidybinių filmų gatvių scenose ir kadro fonuose neišvengiamai galima pamatyti stovinčių ar pravažiuojančių daugybę Vabalų, ne viename filme pagrindinis filmo herojus taip pat važinėja Vabalu. Sukurta daugybė dokumentinių filmų skirtų Vabalų istorijai. Jungtinėse Valstijose sukurta eilė vaidybinių filmų, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka automobilis vardu Herbis[13].

Filmų sąrašas skirtų Herbio automobiliui: The Love Bug (1968), Herbie Rides Again (1974), Herbie Goes To Monte Carlo (1977), Herbie Goes Bananas (1980), Herbie The Love Bug (1982 – TV, penki epizodai), New Herbie The Love Bug (1997), Herbie: Fully Loaded (2005).

1971–1978 metų laikotarpiu Vokietijoje sukurti penki pilnametražiai vaidybiniai filmai, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Vabalas vardu Dudu. Filmų pavadinimai ir sukūrimo metai: Ein Käfer geht aufs Ganze (1971), Ein Käfer gibt Vollgas (1972), Ein Käfer auf Extratour (1973), Das verrückteste Auto der Welt (1975), Zwei tolle Käfer räumen auf (1978).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]