Futūna
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
14°17′ p. pl. 178°09′ v. ilg. / 14.283°š. pl. 178.150°r. ilg.
Futūna (pranc. Futuna) – sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, viena iš Voliso ir Futūnos užjūrio valdą (Prancūzija) sudarančių salų. Kartu su gretima Alofio sala sudaro Horno (Futūnos) salas. Plotas – 46,3 km². Salos ilgis – 14,7 km, plotis – iki 5,3 km. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 524 m (Pukės kalnas).
2008 m. saloje gyveno 4237 žmonės (polineziečiai, kalbantys futūnų kalba). Pagrindinės gyvenvietės – Leava ir Malaė. Futūnos sala tradiciškai padalinta į dvi karalystes – Sigavę vakaruose ir Alo rytuose (šiai priklauso ir Alofis).
Salos pavadinimas kilo nuo nuodingos futu žuvies. Pirmieji europiečiai, pasiekę Futūną ir Alofį, buvo olandai Vilemas Shautenas ir Jakobas le Meras (1616 m.). Jie salas pavadino pagal Horno miestą Olandijoje. Olandai lankėsi saloje, susitiko su jos karaliumi. 1841 m. Futūnoje nužudytas katalikų misionierius Šv. Pjeras Šanelis.