Vincas Grigaliūnas-Glovackis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vincas Grigaliūnas-Glovackis
GrigaliūnasGlovackis.jpg
Gimė: 1885 m. rugpjūčio 9 d.
Rusija Jieznas, Rusijos imperija
Mirė: 1964 m. gegužės 16 d. (78 metai)
Kolumbija Tuncha, Kolumbija
Veikla: Lietuvos karinis veikėjas, generolas
Alma mater: Vilniaus karo mokykla
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Vincas Grigaliūnas-GlovackisVikiteka

Vincas Grigaliūnas-Glovackis (iki 1920 m. Glovackis, 1885 m. rugpjūčio 9 d. Jieznas – 1964 m. gegužės 16 d. Tuncha, Kolumbija) – Lietuvos karinis veikėjas, generolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1904 m. išlaikė keturių klasių egzaminus Balstogėje. 1907 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Nuo 1907 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje Turkestane. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis.

1918 m. spalio mėn. atvyko į Vilnių, dalyvavo organizuojant Lietuvos kariuomenės dalinius. 1918 m. gruodžio 2 d. paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu. 1919 m. pradžioje daug prisidėjo įsitvirtinant Lietuvos Respublikos valdžiai Kaune. Dėl konflikto su krašto apsaugos ministru Mykolu Velykiu 1919 m. kovo mėn. nuo pareigų nušalintas. Po Antrojo pėstininkų pulko demonstracijos 1919 m. gegužės 1 d. prie Prezidentūros, gegužės 4 d. grąžintas į pulko vado pareigas. Nuo gegužės mėn. pabaigos jo pulkas kovėsi su Sovietinės Rusijos kariuomene, dalyvavo Panevėžio išvadavimo operacijoje, išvadavo Rokiškį, Obelius, kovojo Latvijoje. Rokiškio apskrityje pasižymėjo represijomis prieš vietos bolševikus.

1920 m. rugpjūčio 23 – rugsėjo 23 d. vadovavo Antrajai pėstininkų divizijai. Dalyvavo kovojant su bermontininkais bei Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. kovo – rugpjūčio mėn., nuo 1920 m. rugsėjo mėn. iki 1922 m. gruodžio mėn., nuo 1925 m. spalio mėn. iki 1926 m. rugsėjo mėn. ypatingų reikalų karininkas. 1922 m. gruodžio mėn. – 1925 m. spalio mėn. Generalinio štabo Mobilizacijos skyriaus viršininkas.

Vienas iš Savanorių sąjungos organizatorių. 1926 m. rugsėjo mėn. valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybės paleistas į atsargą, 1926 m. pabaigoje leido opozicinį laikraštį „Tautos valia“, buvo jo atsakingasis redaktorius. Už provokacinius straipsnius 1926 m. lapkričio mėn. suimtas, bet, prasidėjus 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmui, perversmininkų iš kalėjimo paleistas. Pasiskelbęs Kauno karo komendantu aktyviai dalyvavo perversme. 1926 m. gruodžio 24 d. vėl priimtas į kariuomenę, o 1927 m. sausio 25 d. paskirtas ypatingų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministro. 1927 m. vasario 10 d. generolas leitenantas.

1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą ir Ekonomikos fakulteto skyrių. 1934 m. generolas, sausio mėn. išėjęs į atsargą, advokatavo. TSRS okupavus Lietuvą slapstėsi Baltarusijoje. Prasidėjus TSRS–Vokietijos karui grįžo į Kauną. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Pietų Ameriką. Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras TamašauskasVincas Grigaliūnas-Glovackis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 160 psl.