Vilniaus prekyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilniaus prekyba
Formaholdingo bendrovė
Pramonėmažmeninė prekyba
Įkurta1992 m.
Įkūrėjas (-ai)Nerijus Numa
Centrinė būstinėVilnius
Svarbiausi darbuotojaiJolanta Bivainytė (gen. dir.)
Pajamos5,6 mlrd. eurų (2021 m.)[1]
Darbuotojų46 000 (2022 m.)[2]
Dukterinės įmonėsMaxima grupė,
Ermi group,
Akropolis Group,
Euroapotheca,
Sollo
Tinklalapiswww.vilniausprekyba.lt

Vilniaus prekyba – įmonių grupė per antrines įmones „Maxima grupė“, „Euroapotheca“, „Ermi Group“ ir „Akropolis Group“ valdanti prekybos centrus, vaistinių tinklus bei NT vystymo ir nuomos įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje.[3]

Bendrovės akcininkės yra trys Lietuvoje registruotos įmonės: Entaras, NVP projektai, Partia Holdings. Bendrovės galutiniai naudos gavėjai: Nerijus Numa, Ignas Staškevičius, Vladas Numavičius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. užregistruota „Urdžia“ bendrovė.[4] Tuometinių akcininkų įsigyta alkoholio parduotuvė „Urdžia“ Vilniuje tapo pirmąja maisto mažmeninės prekybos parduotuve, teikiančia savitarnos paslaugas.[4] 1994 m. Vilniuje jau veikė trys „Urdžios“ parduotuvės – viena Naugarduko g. ir dvi – Antakalnyje.[4] 1995 m. parduotuvių tinklas pervadintas į „Vilniaus prekybą“, kuriam priklausė 18 parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose.[4] Vėliau atsirado mažmeninės prekybos parduotuvės „Taupa“, „Saulutė“.[4] 1998 m. pagal dydį jas imta rikiuoti į „Maxima“, „Media“ ir „Minima“.[4] 1998 m. atidarytas pirmasis vaistinių tinklas „Eurovaistinė“. 2004 m. įsteigtas statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas“.[5] 2016 m. „Vilniaus prekyba“ įsigijo „Akropolis Group“ įmonę, valdančią „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]