Vilniaus prekyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus prekyba
Formaholdingo bendrovė
Pramonėmažmeninė prekyba
Įkurta1992 m.
Centrinė būstinėVilnius
Svarbiausi darbuotojaiAndrius Mikalauskas (gen. dir.)
Pajamos5,3 mlrd. eurų (2020 m.)[1]
Darbuotojų45965 (2020 m.)[1]
PadaliniaiMaxima grupė,
Ermi group,
Akropolis Group,
Euroapotheca,
Sollo
Tinklalapiswww.vilniausprekyba.lt

Vilniaus prekyba – įmonių grupė per antrines įmones „Maxima grupė“, „Euroapotheca“, „Ermi Group“ ir „Akropolis Group“ valdanti prekybos centrus, vaistinių tinklus bei NT vystymo ir nuomos įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje.[2]

„Vilniaus prekyba“ 2020 m. sugeneravo 5,2 mlrd. eurų apyvartą. Vien „Maxima grupės“ apyvarta pasiekė 4,2 mlrd. eurų. Bendrovėje „Vilniaus prekyba“ pernai dirbo 45965 darbuotojai, iš jų „Maxima Grupėje“ – 40731.[1]

Bendrovės akcininkės yra trys Lietuvoje registruotos įmonės: Entaras, NVP projektai, Partia Holdings. Bendrovės galutiniai naudos gavėjai: Nerijus Numa, Ignas Staškevičius, Vladas Numavičius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. užregistruota „Urdžia“ bendrovė.[3] Tuometinių akcininkų įsigyta alkoholio parduotuvė „Urdžia“ Vilniuje tapo pirmąja maisto mažmeninės prekybos parduotuve, teikiančia savitarnos paslaugas.[3] 1994 m. Vilniuje jau veikė trys „Urdžios“ parduotuvės – viena Naugarduko g. ir dvi – Antakalnyje.[3] 1995 m. parduotuvių tinklas pervadintas į „Vilniaus prekybą“, kuriam priklausė 18 parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose.[3] Vėliau atsirado mažmeninės prekybos parduotuvės „Taupa“, „Saulutė“.[3] 1998 m. pagal dydį jas imta rikiuoti į „Maxima“, „Media“ ir „Minima“.[3] 1998 m. atidarytas pirmasis vaistinių tinklas „Eurovaistinė“. 2004 m. įsteigtas statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas“.[4] 2016 m. „Vilniaus prekyba“ įsigijo „Akropolis Group“ įmonę, valdančią „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]