Ignas Staškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ignas Staškevičius
Gimė: 1970 m. gegužės 7 d. (48 metai)
Vilniuje
Sutuoktinis(-ė): Ivona Staškevičienė
Veikla: vadybininkas, vienas koncerno „VP Grupė“ akcininkų, rašytojas

Ignas Staškevičius (g. 1970 m. gegužės 7 d. Vilniuje) – lietuvių autorius, vadybininkas, vienas koncerno „VP Grupė“ akcininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ignas Staškevičius gimė inteligentų šeimoje (motina – humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė). 1988 metais aukso medaliu baigė 12-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1994 metais baigė pediatrijos specialybę.

Vėliau septynis semestrus studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, tačiau studijų nebaigė.

Verslo vadyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. kartu su dabartiniais „VP Grupės“ akcininkais broliais Numavičiais bei Marcinkevičiais įsteigė pirmąją bendrovę, nusipirko maisto ir alkoholinių gėrimų parduotuvę Vilniuje, Savanorių prospekte. Vėliau kūrė mažmeninės prekybos įmonių grupę, ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas. Įsigijęs finansų maklerio licenciją, dirbo finansų maklerio įmonėse (antraeilėse pareigose).

Nuo 2002 m. liepos mėnesio Ignas Staškevičius ėjo valdybos pirmininko pareigas didžiausioje Baltijos šalyse mažmeninės prekybos bendrovėje „VP Market“. Veiklos metu Ignas Staškevičius dėl savo komunikabilumo bei prisitaikančio kalbėjimo būdo dažnai atstovavo VP Market interesams žiniasklaidoje ir dalyvaudavo viešo pobūdžio diskusijose, svarstant verslo bei ekonomikos tematiką visuomenės informavimo priemonėse, pristatydavo verslo visuomenės poziciją. Dėl to buvo pramintas „Vilniaus prekybos“ veidu ir balsu.

2005 m. spalio mėnesį I. Staškevičius tapo bendrovės „Eurofarmacijos vaistinės“ valdybos pirmininku. Pasitraukus iš VP Market veiklos, žiniasklaidoje prabilta apie tariamą viešųjų ryšių krizę.

2008 m. vasario mėnesio pabaigoje paskirtas bendrovės "NDX energija" direktoriumi. 2008 m. rugpjūčio mėnesį pasitraukė iš šių pareigų, likdamas bendrovės valdybos pirmininku.

2013 m. lapkričio mėnesį Rygoje, sugriuvus prekybos centro, kuriame buvo įsikūrusi "Maxima" parduotuvė, pastatui, žuvo 54 žmonės. Kilus didžiuliam pasipiktinimui prekybos tinklo reakcija į tragediją, Ignas Staškevičius sugrįžo dirbti į "Vilniaus prekybą" ir ėmė vadovauti suburtai krizės valdymo grupei. Ji rūpinosi pagalba nukentėjusiesiems, visuomenės informavimu, bendradarbiavimu su valdžios institucijomis. Ignas viešai atsiprašė Latvijos visuomenės "Maxima" vadovų ir savininkų vardu, kalbėjo ir rašė žiniasklaidai. Suformavus naują bendrovės vadovybę, krizės grupė perdavė jai veiklą 2014 m. balandį.

Visuomeninė, sportinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be dalykinės veiklos Ignas Staškevičius eina visuomenines pareigas keliose nevalstybinėse organizacijose, yra įsteigęs stipendiją biomedicinos doktorantams.

Žinomas dėl pomėgio bėgti klasikinius (42 195 m) ir ultra (63,3 km, 6 val., 100 km) maratonus. Laikomas Vilniaus Tarptautinio maratono iniciatoriumi, 2007 m. įsteigė kasmetiniu tapusį 101 km ultra bėgimą visu Lietuvos pajūriu. 2008 m. Šiaurės Ašigalio maratone užėmė antrąją vietą.

Su draugais įkopė į Kilimandžaro (5895 m), Ararato (5137 m), Čimboraso (6310 m) ir Akonkagvos (6960 m) viršūnes.

Ignas taip pat prodiusavo Mario Martinsono filmą "Amaya".

2013 metais Lietuvos Sporto universitetas suteikė Ignui Staškevičiui Garbės daktaro laipsnį.

2018 m. už nuopelnus Vilniaus miestui jam įteikta Šv. Kristoforo statulėlė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Ignas Staškevičius parašė knygą „Kelias į bazę“, kurioje aprašė asmeninius išgyvenimus. Knygoje taip pat yra esė, kelionių įspūdžių, paskaitų tekstų, kuriuos Staškevičius mini, pasak recenzento, „su lengva ironija bei šiluma perteikdamas asmeninės patirties metamorfozes, pasaulėjautą, kartais – tiesiog nuotaikos blyksnį“. Knygos anotacijoje teigiama, kad I. Staškevičiaus nuotraukos masina giliau pažinti nepasotinamo tolimųjų kraštų, kalnų, naujų atradimų traukos fenomeną. Pasak recenzijos, "vietomis tiesiog fragmentiškas ir rupus dienoraštis tampa emocine upe, iš kurios sklinda natūralumas ir harmonija su gamta“.

2011 m. I.Staškevičius pristatė publicistikos knygą "Maratono laukas". Paantraštė - "Įspūdžiai iš šio amžiaus bėgiko gyvenimo". Knygoje sudėti straipsniai apie maratono bėgimo istoriją, prisiminimai iš įvairių varžybų, pasakojimai apie sportininkus, asmeniniai patarimai, kaip pasiruošti įveikti ilgiausius nuotolius, nuomonė apie Živilės Balčiūnaitės dopingo skandalą. Leidinys gausiai iliustruotas autoriaus darytomis nuotraukomis.

2013 m. savo įsteigtoje leidykloje "Sofoklis" I. Staškevičius išleido novelių romaną "Domertas" su paantrašte "Lietuvos verslo legendos". Paaiškinime autorius teigia, kad "knygos tekstas tėra vaizduotės vaisius" ir atsiriboja nuo joje aprašytų personažų bei įvykių sąsajų su realybe.

2016 m. "Sofoklis" išleido I.Staškevičiaus eseistikos rinkinį "Tapatybės kortelė". Knygos anotacija pabrėžia, kad "autoriaus pasirinktas gana asmeniškas kalbėjimas leidžia mėgautis retai beaptinkamu paprastai grynu, nuosaikiu, tikslias ir išgrynintas prasmes fiksuojančiu požiūriu".

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ignas Staškevičius. Kelias į bazę. Vilnius, Mūsų saulužė, 2006. ISBN 9955-517-54-9.
  • Gešė Džampa Tinlėjus. Proto apvalymas: budistinių tekstų rinkinys. Vilnius, Metodika, 2010. ISBN 978-609-95187-7-0. Iš rusų kalbos vertė Ignas Staškevičius.
  • Ignas Staškevičius. Maratono laukas. Vilnius, Metodika, 2011. ISBN 978-609-444-034-2.
  • Ignas Staškevičius. Domertas. Vilnius, Sofoklis, 2013. ISBN 978-609-444-111-0.
  • Ignas Staškevičius. Tapatybės kortelė. Vilnius, Sofoklis, 2016. ISBN 978-609-444-173-8.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos