Ignas Staškevičius
 |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Ignas Dilys | |
|---|---|
| |
| 2020 m. | |
| Gimė | 1970 m. gegužės 7 d. Vilniuje |
| Motina | Dalia Dilytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ivona Staškevičienė (1994-2022)
Miglė Dilė (nuo 2024 m.) |
| Veikla | vadybininkas, vienas koncerno „VP Grupė“ akcininkų, rašytojas |
| Išsilavinimas | Vilniaus 12-oji vidurinė mokykla |
| Alma mater | Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas 1994 m. |
Ignas Dilys (Staškevičius) (g. 1970 m. gegužės 7 d. Vilniuje) – lietuvių autorius ir verslininkas.
Verslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1992 m. kartu su Neriumi Numa įsteigė pirmąją bendrovę.
Iki 2008 m. ėjo įvairias vadovaujamas pareigas „VP Grupėje“.
2013 m. Rygoje sugriuvus prekybos centro, kuriame buvo įsikūrusi "Maxima" parduotuvė, pastatui, žuvo 54 žmonės. Ignas sugrįžo dirbti į "Vilniaus prekybą" ir ėmė vadovauti suburtai krizės valdymo grupei. Ignas viešai atsiprašė Latvijos visuomenės "Maxima" vadovų ir savininkų vardu, kalbėjo ir rašė žiniasklaidai.
Kita veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žinomas dėl pomėgio bėgti klasikinius (42 195 m) ir ultra (63,3 km, 6 val., 100 km) maratonus. 2008 m. Šiaurės Ašigalio maratone užėmė antrąją vietą.[1]
Su draugais įkopė į Kilimandžaro (5895 m), Ararato (5137 m), Čimboraso (6310 m) ir Akonkagvos (6960 m) viršūnes.
Laikomas Vilniaus Tarptautinio maratono iniciatoriumi.[2]
2007 m. įsteigė kasmetiniu tapusį 101 km ultra bėgimą visu Lietuvos pajūriu.[3]
2019 m. įsteigė VŠĮ, rengiančią literatūros festivalį “Open Books”.
Rašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. Ignas Staškevičius parašė knygą „Kelias į bazę“, kurioje sudėjo asmeninius išgyvenimus, esė, kelionių įspūdžius, paskaitų tekstus.
2011 m. I.Staškevičius pristatė publicistikos knygą "Maratono laukas". Paantraštė - "Įspūdžiai iš šio amžiaus bėgiko gyvenimo". Knygoje sudėti straipsniai apie maratono bėgimo istoriją, prisiminimai iš įvairių varžybų, pasakojimai apie sportininkus, asmeniniai patarimai, kaip pasiruošti įveikti ilgiausius nuotolius, nuomonė apie Živilės Balčiūnaitės dopingo skandalą. Leidinys gausiai iliustruotas autoriaus darytomis nuotraukomis.
2013 m. savo įsteigtoje leidykloje "Sofoklis" I. Staškevičius išleido novelių romaną "Domertas" su paantrašte "Lietuvos verslo legendos".
2016 m. "Sofoklis" išleido I.Staškevičiaus eseistikos rinkinį "Tapatybės kortelė".
2019 m. kovą leidykla "Tyto alba" išleido knygą "Lyderystė", o 2023 m. gruodį - knygą "Organizacijų ligos ir jų gydymas". Abi knygas Ignas parašė su bendraautore dr. Alisa Miniotaite.
2020 - 2024 m. "Sofoklis" išleido keturis I.Staškevičiaus "pokalbių iš esmės" rinkinius lietuviškai ir tris anglų kalba. Juose sudėti interviu su GTČ trio nariais, Vytautu Landsbergiu, Aurelijumi Katkevičiumi, Viktorija Daujotyte, Irena Veisaite, Algiu Mickūnu, Davidu Grossmanu, Marina Abramovič, Jan Fabre ir daugeliu kitų įvairiose srityse pagarsėjusių veikėjų.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kelias į bazę. Vilnius, Mūsų saulužė, 2006. ISBN 9955-517-54-9.
- Gešė Džampa Tinlėjus. Proto apvalymas: budistinių tekstų rinkinys. Vilnius, Metodika, 2010. ISBN 978-609-95187-7-0. Iš rusų kalbos vertė Ignas Staškevičius.
- Maratono laukas. Vilnius, Metodika, 2011. ISBN 978-609-444-034-2.
- Domertas. Vilnius, Sofoklis, 2013. ISBN 978-609-444-111-0.
- Tapatybės kortelė. Vilnius, Sofoklis, 2016. ISBN 978-609-444-173-8.
- Alisa Miniotaitė, Ignas Staškevičius. Lyderystė. Vilnius, Tyto alba, 2019. ISBN 978-609-466-392-5.
- Gyvenimas jų žodžiais. Vilnius, Sofoklis, 2020. ISBN 978-609-444-351-0.
- Sixteen Conversations. Vilnius, Sofoklis, 2021. ISBN 978-609-444-367-1.
- Pasaulis jų akimis. Vilnius, Sofoklis, 2021. ISBN 979-609-444-374-9.
- Laiko juosta jų žvilgsniais. Vilnius, Sofoklis, 2022. ISBN 978-609-444-481-4.
- Fifteen Conversations. Vilnius, Sofoklis, 2023. ISBN 978-609-444-500-2.
- Alisa Miniotaitė, Ignas Staškevičius. Organizacijų ligos ir jų gydymas. Vilnius, Tyto alba, 2023. ISBN 978-609-466-787-9.
- Fourteen Conversations. Vilnius, Sofoklis, 2024. ISBN 978-609-444-544-6.
- Begalybė jų mintimis. Vilnius, Sofoklis, 2024. ISBN 978-609-444-557-6.
Filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2010 m. Ignas ko-prodiusavo Mario Martinsono filmą "Amaya". [4]
2019 m. rugsėjo mėnesį įvyko I.Staškevičiaus drauge su Audriumi Lelkaičiu sukurto dokumentinio filmo "Trejetas" premjera.[5]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2013 metais Lietuvos Sporto universitetas suteikė Ignui Garbės daktaro laipsnį.[6]
2017 m. už nuopelnus Vilniaus miestui jam įteikta Šv. Kristoforo statulėlė.[7]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ignas Staškevičius: Kertinė vertybė yra laisva konkurencija straipsnis interneto portale apie I. Staškevičiaus pranešimą „Kam verslui reikalinga žiniasklaida?“
- Ignas Staškevičius: „Daugeliui verslo žmonių skauda galvą“ Archyvuota kopija 2006-05-19 iš Wayback Machine projekto. EKSTRA interviu su I. Staškevičiumi
- Interviu su Ignu Staškevičiumi apie VP Market bei verslo pradžią Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- I. Staškevičiaus pasitraukimas: „VP Market” gresia viešųjų ryšių krizė?
- Tinklaraštis "Maratono laukas"
- ↑ Korean wins 2008 North Pole Marathon, npmarathon.com
- ↑ https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kita/ne-vieno-vilniaus-maratono-nepraleide-begikai-si-data-sventa-26-851274
- ↑ https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/savaitgali-pajuryje-prasides-ilgiausias-lietuvoje-101-km-begimas-17682063
- ↑ https://www.delfi.lt/veidai/kinas/oskaro-premijai-gauti-pasiulytas-mmartinsono-filmas-amaya-36821641
- ↑ https://www.kinofondas.lt/filmas/trejetas/
- ↑ https://www.lsu.lt/garbes-daktarai-ir-profesoriai/
- ↑ https://vilnius.lt/savivaldybe/svietimas-kultura-ir-sportas/kultura/apdovanojimu-sv-kristoforo-statulelemis-laureatai