Mindaugas Marcinkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mindaugas Marcinkevičius
Gimė 1971 m. vasario 19 d. (53 metai)
Šakiai, Lietuvos TSR
Vaikai Denas Marcinkevičius
Veikla Verslininkas
Organizacijos Vilniaus prekyba
Alma mater Vilniaus inžinerinis statybos institutas (dabar – VGTU)

Mindaugas Marcinkevičius (g. 1971 m. vasario 19 d. Šakiuose) – lietuvių verslininkas.

Mindaugas Marcinkevičius yra lietuviško kapitalo koncerno „VP Grupė“ akcininkas, iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo UAB „Vilniaus Akropolis“, „AKROPOLIS GROUP“, UAB valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Šiuo metu „AKROPOLIS GROUP“, UAB ir kitose grupės įmonėse nebedirba. Šiuo metu jam priklauso didžiausias Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ akcijų paketas (47% akcijų „Lords LB Asset Management“ valdo UAB „Glera“, kurios 100% akcijų priklauso Lietuvos verslininkui Mindaugui Marcinkevičiui).[1]

Baigė tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą.

Kartu su broliais Numavičiais Marcinkevičiai ėmėsi bendro verslo, įkūrė prekybos bendrovę. Ėmusis mažmeninės prekybos verslo, Mindaugas Marcinkevičius kuravo prekybos centrų statymo ir plėtros sritį. Kartu su kolegomis išvažinėjo Europą, dairėsi prekybos centrų, rinko svarbias bei praktiškas idėjas, kurias būtų galima panaudoti Lietuvoje.

2015 m. rugpjūtį, interviu 15min.lt internetiniam portalui M. Marcinkevičius viešai kaltino pagrindinį „VP Grupės“ akcininką N. Numavičių teigdamas: „Jis šiurkščiai pažeidė iki tol galiojusią žodinę akcininkų sutartį. Pasinaudodamas apsimestiniais sandoriais ir slėpdamas savo veiksmus nuo smulkiųjų akcininkų, sukoncentravo VP grupės valdymą ir neteisėtai perėmė grupės kontrolę“, bei pareiškė, kad grupė galimai nuslėpė milijonus litų gyventojų pajamų mokesčio.[2][3] M. Marcinkevičiaus teiginius N. Numavičiaus pusė pavadino „Tai – absurdas, melas ir visuomenės klaidinimas siekiant savų tikslų.“[4] M. Marcinkevičius kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti 2010 m. atliktus akcijų sandorius tarp Nerijaus, Juliaus ir Vladislovo Numavičių niekiniais.[5] UAB „Vilniaus prekyba“ pateikė ieškinį, prie kurio vėliau prisijungė įmonės akcininkai N. Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius ir Mindaugas Bagdonavičius − pripažinti neatitinkančiais tikrovės M. Marcinkevičiaus kaltinimus, neva grupės įmonės vengė mokėti mokesčius[6]

2015 m. rugsėjį bendrovė „Maxima grupė“ ir jai prekybos franšizės paslaugas teikianti „Franmax“ M. Marcinkevičiui ir kitiems asmenims pateikė ieškinį, kaltinantį „Maxima“ franšizės vagyste ir „Maxima“ prekybos tinklo plėtros planų sužlugdymu Baltarusijoje. Taip pat išreikšti kaltinimai dėl prekybos centrams kurti reikalingos informacijos rinkimo, kurią jie esą vėliau panaudojo Baltarusijoje, nors žinojo, kad tokia informacija sudaro komercinę ir konfidencialią „Maximos Grupės“ paslaptį. M. Marcinkevičius teigė, kad byla neturi pagrindo ir kad: „Šis ieškinys tikrai nėra netikėtas – raganų medžioklė prasidėjo jau seniai“.[7] Bendra ieškinio suma − 287,3 mln. eurų, taip pat advokatas Valentinas Mikelėnas 2015 m. gruodį teigė, kad, jo žiniomis, Mindaugui Marcinkevičiui kitose bylose pareikštų reikalavimų suma viršija dešimtį milijonų eurų.

[8] 2015 m. UAB „Geležinio vilko projektas“ pateikė ieškinį M. Marcinkevičiui dėl 5 mln. eurų žalos padarymo 2010 metais, kai buvo atsisakyta ieškinio valstybei. M. Marcinkevičius teigė, esą šį veiksmą atlikti nurodė N. Numavičius.[9]

2017 m. gegužę Estijos Harju apygardos teismas atmetė Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinį, kuriuo verslininkas mėgino įrodyti, kad „Maximos“ frančizę valdanti bendrovė „Franmax“ buvo parduota už nepagrįstai mažą kainą. 2017 m. kovo mėnesį Estijos mokesčių ir muitų valdyba užbaigė mokestinį patikrinimą dėl „Franmax“ akcijų pardavimo. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ir patvirtinta, kad sandoris buvo sudarytas rinkos kaina, taigi, žala bendrovei padaryta nebuvo.[10]

2017 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Mindaugas Marcinkevičius pripažintas paskelbusiu tikrovės neatitinkantį teiginį „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ ir įpareigotas paskelbti paneigimą, kad toks Mindaugo Marcinkevičiaus paskleistas teiginys neatitinka tikrovės ir žemina Nerijaus Numavičiaus garbę ir orumą.[11]

2022 metų pradžioje visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas iš M.Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijo Kipre registrtuota įmonė „Bertona Holdings“, kuri yra kontroliuojama Nerijaus Numos.[12]

Narystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Verslo žinios
  2. 15min.lt/
  3. delfi.lt
  4. delfi.lt
  5. bns.lt
  6. VERSLASNAUJIENOS VP skyrybos. Kiti akcininkai prisijungė prie ieškinio prieš M. Marcinkevičių (48) www.lrt.lt 2015 m. rugpjūčio 26 d. 17:25
  7. delfi.lt
  8. lrytas.lt Archyvuota kopija 2016-02-06 iš Wayback Machine projekto.
  9. Verslo žinios
  10. Verslo žinios
  11. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/paneigimai.d?id=83687593
  12. „Nerijaus Numos valdoma „Bertona“ įsigijo su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas“. LRT. 2023-03-29. Nuoroda tikrinta 2023-06-12.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]