Vilkaviškio valsčius
54°39′š. pl. 23°02′r. ilg. / 54.65°š. pl. 23.04°r. ilg.
| Vilkaviškio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Vilkaviškis, Šelviai (1885), Navininkai (1887?–1915) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a.) | |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Vilkaviškio valsčius (rus. гмина Волковышки, lenk. gmina Wyłkowyszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vilkaviškis (kurį laiką – Šelviai ir Navininkai). Valsčiaus teritorija dabar priklauso Klausučių ir Šeimenos seniūnijoms.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1685 m. valsčius priklausė Alytaus ekonomijai. Atkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. Po 1923 m. prijungtas Gižų valsčiaus Ožkabalių kaimas. Vilkaviškio valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkaviškio rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[1] | 5412 | ||||
| 1923 m.[2] | 109 | 4950 | 817 | 39 | |
| 1932 m. | 92 | 5600 | 12 seniūnijų [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
139 | 8 apylinkės [4] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Alksnėnai | Alksnėnų seniūnija | Alksnėnų apylinkė |
| Bajorai | - | Bajorų apylinkė |
| Būdežeriai | Būdežerių seniūnija | - |
| Didieji Šelviai | D. Šelvių seniūnija | - |
| Garšviniai | Garšvinių seniūnija | - |
| Gudeliai | Gudelių seniūnija | Gudelių apylinkė |
| Kisiniškiai | N. Kisiniškių seniūnija | - |
| Majoriškiai | Majoriškių seniūnija | - |
| Mažučiai | Mažučių seniūnija | - |
| Navininkai | - | Navininkų apylinkė |
| Ožkabaliai II | Ožkabalių seniūnija | - |
| Pagramdai | Pagramdų seniūnija | Pagramdų apylinkė |
| Pūstapėdžiai | - | Pūstapėdžių apylinkė |
| Serdokai | Serdokų seniūnija | - |
| Stirniškiai | - | Stirniškių apylinkė |
| Viščiakaimis | - | Viščiakaimio apylinkė |
| Vokiškėliai | Vokiškėlių seniūnija | - |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą buvo 39 gyvenvietės. Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Vilkaviškio miestas su 538 sodybomis ir 7263 gyventojais.
- Alksnynų kaimas 27 ūkiai – 160 gyventojų
- Baziliškių kaimas 4-30
- Būdežerių Mažujų kaimas 46-302
- Būdežerių Didžiųjų kaimas 19-157
- Dvorkelių kaimas 6-37
- Galakaušių kaimas 5-42
- Garšvinių kaimas 25-161
- Gudelių kaimas 63-386
- Juodvario dvaras 11-56
- Karalių dvaras 11-58
- Kaušių kaimas 12-96
- Kumelbalių kaimas 6-31
- Maišelių kaimas 12-75
- Majoriškių kaimas 26-157
- Matuliškių kaimas 12-83
- Mažučių kaimas 37-210
- Nasiškių kaimas 3-27
- Navininkų kaimas 27-138
- Pagramdiškių kaimas 3-18
- Pagramdų kaimas 7-36
- Pakalviškių kaimas 11-46
- Paramoniškių kaimas 5-33
- Pavembrių kaimas 22-201
- Pustapėdžių kaimas 31-239
- Pustapėdžių dvaras 30-147
- Ramoniškių kaimas 5-34
- Serdokų kaimas 33-223
- Smilgų kaimas 20-133
- Starkų kaimas 57-312
- Šelvių Didžiųjų kaimas 117–519
- Šelvių Mažųjų kaimas 51-226
- Šidžiškių viensėdis 1-13
- Teiberių kaimas 13-79
- Teiberių kaimas(2) 3-25
- Užbalių kaimas 23-102
- Vekerotiškių kaimas 3-20
- Vilkaviškio dvaras 1-155
- Vokiškėlių kaimas 24-147
- Žomčinių kaimas 5-36
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4950 žmonių:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1882 | Šelviai | Juozas Babravičius, dainininkas | 1957 |
| 1883 | Mažučiai | Pranas Augustaitis, literatūrologas | 1941 |
| 1895 | Mažučiai | Juozė Augustaitytė Vaičiūnienė, poetė, skautė, mokytoja | 1974 |
| 1897 | Mažučiai | Jonas Augustaitis, inžinierius statybininkas | 1978 |
| 1898 | Majoriškiai | Vincas Jasulaitis, karininkas | 1988 |
| 1905 | Našiškiai | Justinas Dabrila, kunigas, profesorius, kankinys | 1941 |
| 1902 | Pajevonys | Brunonas Kalvaitis, teisininkas | 1960 |
| 1906 | Didieji Šelviai | Antanas Vaičiulaitis, rašytojas | 1992 |
| 1907 | Teiberiai | Juozas Senkus, kalbininkas | 1970 |
| 1908 | Našiškiai | Vladas Kulbokas, pedagogas | 2000 |
| 1909 | Pūstapėdžiai | Vladas Litefskis, biologas, pedagogas | 1971 |
| 1909 | Majoriškiai | Bronius Aušrotas, karininkas | 1993 |
| 1910 | Starkai | Jurgis Kalakauskas, žurnalistas | 1958 |
| 1917 | Teiberiai | Kazimieras Senkus, kunigas, kompozitorius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 787–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 458 ir 468-469 pusl.