Pūstapėdžių apylinkė

Koordinatės: 54°37′š. pl. 23°04′r. ilg. / 54.61°š. pl. 23.06°r. ilg. / 54.61; 23.06
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°37′š. pl. 23°04′r. ilg. / 54.61°š. pl. 23.06°r. ilg. / 54.61; 23.06

  Pūstapėdžių apylinkė
Centras Pūstapėdžiai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Vilkaviškio valsčius
Apskritis Vilkaviškio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Vilkaviškio rajonas (1950–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Šeimenos seniūnija

Pūstapėdžių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Vilkaviškio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkaviškio rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Bardauskų apylinkė, dalis Stirniškių apylinkės, dalis Rūdos apylinkės, dalis Mockabūdžių apylinkės ir dalis Bajorų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Pūstapėdžių apylinkė prijungta prie Šeimenos apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Tiesos“ kolūkis ir Vilkaviškio tarybinis ūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
62 „Tiesos“ kolūkis, Vilkaviškio tarybinis ūkis [5] 31 kaimas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 54–56
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 66–67
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 561