Jonas Augustaitis
Jonas Augustaitis (1897 m. vasario 5 d. Mažučiai, Vilkaviškio valsčius – 1978 m. gruodžio 18 d. Miunchenas) – lietuvių inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brolis Pranas Augustaitis. 1917 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą, įsitraukė į valstybės kūrimo darbus. 1925 m. baigė Berlyno aukštąją technikos mokyklą. Dirbo Geležinkelių valdyboje, 1926–1927 m., 1930–1940 m., nuo 1935 m. direktoriaus padėjėjas. 1927–1940 m. su pertraukomis dirbo Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijose.[1] Nuo 1940 m. ir 1941–1942 m. geležinkelių vyr. direktorius. 1940 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. po Birželio sukilimo, grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos laikinosios vyriausybės Susisiekimo ministerijoje. Persekiotas gestapo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Miunchene.
Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai, 1926 m. perėjo į Lietuvių tautininkų sąjungą, 1927 m. išrinktas jos CK nariu, 1928 m. iš jos išstojo. Bendradarbiavo spaudoje, 1927 m. įsteigė ir iki 1928 m. redagavo susisiekimo darbuotojų mėnraštį „Sąsieka“. 1931 m. su kitais įkūrė Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektų draugiją, 1931–1936 m. jos valdybos pirmininkas.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Smetona ir jo veikla, 1966 m.
- Pagyros ir tikrovė, 1970 m.
- V. Vardys ir Šova apie Raštikio atsiminimus, 1975 m.
- Dviejų pasaulėžiūrų varžybos, atsiminimų knyga, 1977 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mirė inž. Jonas Augustaitis, Naujienos, 1978 m. gruodžio 30 d., p. 1
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Jonas Augustaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 206 psl.