Justinas Dabrila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Justinas Dabrila
Justinas Dabrila.png
Gimė: 1905 m. kovo 15 d.
Našiškiai, Vilkaviškio valsčius
Mirė: 1941 m. birželio 22 d.
Budavonės miškas
Veikla: Kunigas, profesorius, kankinys, filosofas
Alma mater: 1928 m. Lietuvos universitetas

Justinas Dabrila (1905 m. kovo 15 d. Našiškiuose, Vilkaviškio valsčius1941 m. birželio 22 d. Budavonės miške prie Bartninkų, palaidotas Alksnėnų bažnyčios šventoriuje) – Lietuvos kunigas, profesorius, kankinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose. 19201926 m. studijavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje, 19271928 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1928 m. įšventintas kunigu. Studijavo jėzuitų mokyklose Olandijoje, Silezijoje, Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, filosofijos daktaras. 1934 m. dėl ligos pasitraukė iš jėzuitų nedavęs įžadų.

Nuo 1935 m. Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, nuo 1936 m. kunigų seminarijos profesorius, dvasios tėvas. Bendradarbiavo katalikų spaudoje. Sukūrė diafilmų, vienas jų – apie M. K. Čiurlionio tapybą. 1936 m. išleido dainų rinkinį „Vai lėkite dainos“. 1941 m. SSRS-Vokietijos karo pradžioje NKVD kariškių nukankintas su kunigais Vaclovu Balsiu ir Jonu Petrika. [1][2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universitete susidomėjo naujomis meno rūšimis – fotografija ir kinu, taip pat poezija bei proza. Baigęs universitetą norėjo vykti į misijas Indijoje, bet, tėvams ir artimiesiems labai priešinantis ir apgailestaujant, tos minties atsisakė. Vėliau norėjo tapti jėzuitu ir išvyko į noviciatą Vokietijoje, paskui į Olandiją, kur pradėjo rengtis filosofijos daktaro laipsniui.

Kunigas Justinas pradėjo vadovauti eucharistiniam būreliui, tapusiam mokinių lavinimosi, turiningo laisvalaikio centru. 1935 m. prie Katalikų veikimo centro įsteigė pedagoginį kino teatrą ir išleido apie 55 su atitinkamomis paskaitomis pedagoginius filmus, tarp jų 1936 m. pagamino M. K. Čiurlionio filmą iš 90 paveikslų, kurio kūrybą labai mėgo ir vertino. Centre buvo organizuojamos ekskursijos, stovyklos, įvairūs renginiai, leidžiamas žurnalas „Negęstantis židinys“.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdavonės miške, kankinimo vietoje dar 1942 m. pagal kunigo Pijaus Brazausko projektą pastatytas paminklas – trys sujungti kryžiai. 1944 m., grįžus sovietams, paminklas susprogdintas. Alksnėnuose ant J. Dabrilos kapo pastatytas antkapinis paminklas – Kristus, nešantis kryžių, o apačioje raudonarmiečiai, durtuvais badantys kunigus. Po karo šis vaizdas buvo išdaužytas.

Dar Lietuvai nepaskelbus nepriklausomybės, Bartninkų parapijos tikintieji kreipėsi į rajono Vykdomąjį komitetą ir Partkomą leidimo atstatyti paminklą. Rajono religinių reikalų tvarkytojas J. Urbonas paprieštaravo. Tada nutarta griežtai pareikalauti, kad paminklą atstatytų rajono valdžia. Šie nesipriešino. Paminklas atidengtas 1989 m. birželio mėn., dalyvaujant apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, pašventintas vyskupo Juozo Žemaičio. [3]

Įdomi istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įdomi iš senų laikų žmonėse užsilikusi pranašystė. Dar nebuvo čia parapijos, bet tik žydo kluono vietoje pastatyta koplyčia. Kartą atvykusi čia viena vienuolė ir sakiusi, kad

  • čionai bus parapija, kad
  • Iš šios parapijos kils pirmasis kunigas, kuris mirs kankinio mirtimi, ir kad
  • čia būsiąs dominikonų vienuolynas.

Kaip matome, parapija buvo įsteigta, kunigas nukankintas. Kun. Justino motina Kudirkaitė (kapucino Kazimiero Kudirkos sesuo, žuvusi Sibire) žinojo, kad jos sūnus bus kankinys, todėl ir draudė 1941.06.22 išvykti į Lankeliškius pas kleboną V. Balsį. Ten buvo ir Marijampolės gimnazijos kapelionas kun. J.Petrika. Jie visi buvo miške bolševikų nukankinti. Kun. J. Dabrila buvo švento gyvenimo dvasininkas. 1934 m. važiavo į Šv. žemę, ir, kaip sako istorikas kun. V. Strimaitis, ne moksliniais tikslais, bet save pašventinti. Jėzuitų auklėtinis. Vaikščiojo akis žemyn nuleidęs. Buvo didelis jaunimo bičiulis ir auklėtojas. Kaip pasakojo viena jo giminaitė, prie jo kapo vyksta net stebuklingų išgijimų. Žmonės čia meldžiasi ir prašo malonių. Dar lieka neišsipildęs III pranašystės punktas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Justinas Dabrila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 381 psl.
  2. http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/
  3. Raudonasis sekmadienis // Lietuvos žinios, 2010-06-22
  • XXI amžius, Nr. 55, 2006-07-21
  • Kauno kraštas, 1998-06-16
  • Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis, XXI amžius Nr. 55, 2006 liepos 21d.
  • Laikraštis „Kauno kraštas“ 1998 metai, birželio 16d.
  • http://provita.vdu.lt/3/Vd.htm

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]