Viktoras Tarcizijus Garbukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viktoras Garbukas
Gimė 1906 m. spalio 6 d.
Vilkaviškis
Mirė 1992 m. kovo 5 d. (85 metai)
Jeruzalė, Izraelis
Tautybė lietuvis
Religija katalikybė
Veikla misionierius, pranciškonas

Viktoras Garbukas (1906 m. spalio 6 d. Vilkaviškis – 1992 m. kovo 5 d. Jeruzalė, Izraelis)  – kunigas, pranciškonas, misionierius Vokietijoje, Izraelyje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1906 m. spalio 6 d. Vilkaviškyje, pakrikštytas Viktoro vardu. Mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, buvo I-osios abiturientų laidos auklėtinis. Mokėsi geradarių aukotojų lėšomis. 1932 m. rugpjūčio 1 d. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. 1933 m. rugpjūčio 5 d. davė paprastuosius įžadus ir pasirinko vienuolinį Tarzicijaus (ministrantų globėjo) vardą. 1936 m. rugpjūčio 5 d. davė amžinuosius įžadus[1].

Studijavo Švaco (Austrija) pranciškonų seminarijoje. 1938 m. teologijos ir filosofijos studijas tęsė Florencijos šv. Bonaventūros provincijoje, kovo 12 d. įšventintas subdiakonu[2], studijas baigė ir kunigu įšventintas Pešoje birželio 11 d.[3]

Grįžęs į Kretingą, 1938 m. rudenį paskirtas Šv. Antano kolegijos prefektu[4]. 1939 m. pranciškonų Provincijos kapituloje išrinktas provincijolo patarėju, Kretingos vienuolyno gvardijonu (19391940 m.) ir Kretingos bažnyčios klebonu[5] (klebono pareigas ėjo 4 mėn.: gegužę-rugsėjį).

Misijos Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. Lietuvos pranciškonų generalinis delegatas tėv. Kazimieras Čepulis brolius Tarcizijų Garbuką ir Jurgį Gailiušį su klierikų būriais slapta išleido į Vokietiją[6]. T. Garbukas dirbo vokiečių parapijose, globojo lietuvių karo pabėgėlius. Jis ilgiausiai iš brolių pranciškonų darbavosi tremtyje. Prašė sovietų leidimo grįžti į Lietuvą, tačiau negavo[7]. Buvo kapelionu Berlyne, Drezdene, Stetine ir Miunchene.

Misijos Kanadoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Persikėlęs į Ameriką, dirbo Kenebunkporto (JAV) ir Toronto (Kanada) pranciškonų vienuolynuose.

1959 m. lapkričio 23 d. Kanadoje buvo švenčiama kariuomenės diena, kurios metu pamaldas laikė kun. Tarcizijus Garbukas OFM, ir pasakė tai dienai pritaikytą pamokslą. Kun. T. Garbukas buvo nesenai atvykęs į St. Catharines iš Italijos, „kupinas europietiškos dvasios ir malonus lietuviškai sielai dvasios vadovas, už ką jam ramovėnai išreiškė pagarbą[8]. 1962 m. Kristaus Karaliaus šventės proga vadovavo 40-ies valandų atlaidams Toronto Aušros vartų parapijoje[9].

1965 m. lapkričio 9 d. iš Toronto vyko į Vinipegą (Kanada) palaidoti mirusios savo sesers Onos Lenio[10].

1966 m. birželio mėn. kelias savaites buvo išvykęs į JAV[11].

Misijos Šventojoje žemėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m. išvyko į Palestiną, apaštalavo pranciškonų Šventosios Žemės Kustodijoje, tarnavo Taboro, Nazareto, Betliejaus, Getsemanės ir Kristaus kapo vienuolynuose, priiminėjo piligrimus. Keletą metų dirbo kaip Kristaus Kapo ir Alyvų kalno šventovių lankytojų vadovas, daug pasitarnavo savo tautiečiams, atvykstantiems lankyti Šv. Žemės[12].

1975 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., po šešerių darbo metų, kun. T. Garbukas buvo atvykęs į Kanadą. Per du atostogų mėnesius aplankė savo gimines JAV bei kai kuriuos pranciškonų vienuolynus. Toronte aplankė Anapilį, „Tėviškės Žiburių“ redakciją ir kitas lietuvių institucijas. Monrealyje buvo pakviestas paskaitai apie Šv. Žemę. Iš Monrealio lėktuvu sugrįžo į Šventąją žemę[13].

Ilgą laiką gyveno Tabghoje, tarnavo Šv. Petro Pirmumo bažnyčioje. Broliai pranciškonai ir parapijiečiai ir dabar jį dar prisimena kaip nepaprastai šiltą ir komunikabilų žmogų.

Veikla spaudoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėv. Tarcizijus Garbukas parašė nemažai vertingų straipsnių, išvertė į lietuvių kalbą ir „Šv. Pranciškaus varpelyje“ publikavo „Šv. Pranciškaus žiedelius“ (Fioretti), išvertė šv. Pranciškaus laišką visiems tikintiesiems, kuriame yra visi III-jo ordino pirmosios regulos pagrindai[14].

1939 m. buvo leidinio „Kretingos R. K. parapija“ redaktoriumi. Į lietuvių kalbą išvertė knygelę „Palaimintoji Marija Juozapa Rossello: pranciškonė tretininkė: mūsų gailestingosios ponios dukterų įkūrėja“, kuri buvo išleista 1939 m. Kretingoje.

Paskutiniais metais, gyvendamas Šventojoje Žemėje, aprašė pranciškonų globojamas šventąsias vietas.

Mirė 1992 m. kovo 5 d., palaidotas Jeruzalėje Siono kalno Pranciškonų Kolumbariume katalikų kapinėse (antkapinė plokštė pažymėta 89 numeriu).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. A. Ona Lenio. Tėviškės Žiburiai, 1965, gruodžio 2, p. 4.
  • Aušros vartų parapijos žinios. Nepriklausoma Lietuva, 1962, spalio 24, p. 8.
  • BYTAUTAS Saulius. Lietuvių pranciškonų (OFM) identiteto raiška pastoracinėje veikloje 1940–1990 metais. Vytauto didžiojo universitetas, daktaro disertacija, Kaunas, 2011.
  • Fr. Viktoras OFM. Lietuvos pranciškonų jėgos didėja. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 5, p. 143.
  • GIDŽIŪNAS, Viktoras. Trečiasis šv. Pranciškaus ordinas. Brooklyn, N. Y. 1971.
  • KANARSKAS, Julius. T. Tarzicijus Viktoras Garbukas OFM. Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017, p. 265.
  • Kandoj kariuomenė šventė. Draugas, 1959, gruodžio 4, p. 4.
  • Nauja Lietuvos pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos vadovybė. Pranciškonų pasaulis, 1939, Nr. 9, p. 241.
  • Pranciškonai susilaukia naujų jėgų. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 9, p. 263.
  • RAIŠUPIS, Matas. Dabarties kankiniai. Krikščionis Gyvenime, 1972.
  • Šv. Antano kolegijos metinės. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 11, p. 326.
  • Toronto Prisikėlimo parapijos žinios. Tėviškės žiburiai, 1966, birželio 30, p. 8.
  • Toronto, Ontario. Tėviškės žiburiai, 1975, rugsėjo 18, p. 8.
  • Trys nauji tėvai pranciškonai. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 9, p. 249–250.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Trys nauji tėvai pranciškonai. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 9, p. 249–250.
  2. Fr. Viktoras OFM. Lietuvos pranciškonų jėgos didėja. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 5, p. 143.
  3. KANARSKAS, Julius. T. Tarzicijus Viktoras Garbukas OFM. Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017, p. 265.
  4. Šv. Antano kolegijos metinės. Pranciškonų pasaulis, 1938, Nr. 11, p. 326.
  5. Nauja Lietuvos pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos vadovybė. Pranciškonų pasaulis, 1939, Nr. 9, p. 241.
  6. RAIŠUPIS, Matas. Dabarties kankiniai. Krikščionis Gyvenime, 1972.
  7. BYTAUTAS Saulius. Lietuvių pranciškonų (OFM) identiteto raiška pastoracinėje veikloje 1940–1990 metais. Vytauto didžiojo universitetas, daktaro disertacija, Kaunas, 2011, p. 34.
  8. Kandoj kariuomenės šventė. Draugas, 1959, gruodžio 4, p. 4.
  9. Aušros vartų parapijos žinios. Nepriklausoma Lietuva, 1962, spalio 24, p. 8.
  10. A. A. Ona Lenio. Tėviškės Žiburiai, 1965, gruodžio 2, p. 4.
  11. Toronto Prisikėlimo parapijos žinios. Tėviškės žiburiai, 1966, birželio 30, p. 8.
  12. Petraitienė, Irena. Arkiv. Teofilius Matulionis (11): piligrimystė Šventojoje Žemėje. Bernardinai.lt, 2017, kovo 18.
  13. Toronto, Ontario. Tėviškės žiburiai, 1975, rugsėjo 18, p. 8.
  14. GIDŽIŪNAS, Viktoras. Trečiasis šv. Pranciškaus ordinas. Brooklyn, N. Y. 1971.