Vencavų vėjo malūnas

Koordinatės: 55°41′56″š. pl. 25°57′50″r. ilg. / 55.69898°š. pl. 25.96380°r. ilg. / 55.69898; 25.96380
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vencavų vėjo malūnas

Malūnas kovo mėn.
Vencavų vėjo malūnas
Vencavų vėjo malūnas
Koordinatės
55°41′56″š. pl. 25°57′50″r. ilg. / 55.69898°š. pl. 25.96380°r. ilg. / 55.69898; 25.96380
Vieta Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Dusetų seniūnija
Registro Nr. 1780 / S477 / AtV813

Vencavų vėjo malūnas – kepurinis medinis vėjo malūnas, stovintis Vencavų kaime, Dusetų seniūnijoje, Zarasų rajone. Malūnas pastatytas ant kalvos šalia kelio  179  DusetosDegučiaiDūkštas , nuo jo atsiveria vaizdas į Vencavo ežerą.

Regioninis architektūros ir inžinerijos paminklas, nuo 1992 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 1780).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malūną 1937 m. pastatė dailidė Antanas Žeimys pagal savininko Namiko užsakymą. Po II pasaulinio karo buvo nacionalizuotas. Veikė iki 1956 m., vėliau sunyko sparnai, buvo išmontuoti įrenginiai, stovėjo apleistas.

1980 m. malūnas buvo restauruotas, jį pritaikant poilsio reikmėms (įrengti kambariai). Pagal Paminklų konservavimo instituto architektės Ritos Vėlyvienės projektą, statinio sienos apkaltos naujomis lentomis, perdengtas stogas, atstatyti sparnai, durys. langai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malūno pastatas kompaktinis, 3 aukštų su pusaukščiu ir aštuoniakampės nupjautos piramidės formos pailga kepure. Stogas pailgo pusrutulio formos, padengtas skardos lakštais.

Pastatas aštuonkampio plano, į viršų plonėjančiu tūriu, jo fasadus skaido maži statūs langeliai. Erdviausias yra pirmas aukštas, kiti tolydžio mažėja. Malūną puošia ant stogelio įtaisyta metalinė vėtrungė su kiaurai išpjaustyta statybos data.

Įrenginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurinio malūno, priešingai nuo stiebinio, sparnai buvo gręžiami prieš vėją ne su malūno liemeniu, o tik su viršutine malūno dalimi – kepure. Kaip ir dauguma Lietuvos malūnų, Vencavų malūnas yra ketursparnis. Jame išlikusi technologinė įranga: statvolis su apatiniu ir viršutiniu krumpliaračiais bei guoliais (dalis viršutinio kūginio krumpliaračio sudūlėjusi), maišų keltuvo fragmentai (skriemulys pritvirtintas ant statvolio ir skriemulys su velenu), sparninis velenas ir sparninis krumpliaratis su juostiniu stabdžiu, metalinė sparninio veleno galva, malūno kepurės pasukimo mechanizmas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]