Vasilij fon Rotkirch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vasilijus fon Rotkirchas
rus. Bаси́лий фон-Ро́ткирх
Gimė 1819 m. gruodžio 1 d.
Rusijos imperija
Mirė 1891 m. lapkričio 22 d. (71 metai)
Vilnius, Rusijos imperija
Palaidotas (-a) Šv. Eufrosinijos kapinės
Veikla žandarmerijos karininkas, generolas – leitenantas, rašytojas, publicistas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas
Išsilavinimas Mogiliovo gimnazija
Alma mater Kijevo šv. Vladimiro universitetas

Vasilijus fon Rotkirchas (rus. Васи́лий Алексе́евич фон-Ро́ткирх, slapyvardis Teobaldas; 1819 m. gruodžio 1 d. – 1891 m. lapkričio 22 d. Vilnius) – žandarmerijos karininkas, generolas-leitenantas, rašytojas, publicistas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rotkircho antkapis Vilniaus šv. Eufrosinijos stačiatikių kapinėse

Vasilijus fon Rotkirchas gimė 1819 m. gruodžio 1 d. baronų šeimoje, Rusijos imperijoje. Jo giminė kilusi iš Silezijos ir žinios apie ją siekia XII amžių.[1]

Vasilijus fon Rotkirchas mokėsi Mogiliovo gimnazijoje, vėliau Kijevo universitete. 1837 m. įstojo į kariuomenę junkeriu ir tarnavo vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose. Dvylika metų Rotkirchas praleido tarnyboje Daugpilio pilyje. Nuo 1861 m. jis dirbo Varšuvos Specialiosios kanceliarijos direktoriaus pavaduotoju kariniams reikalams ir suvaidino svarbų vaidmenį, malšinant 1863 m. sukilimą. Sukilimo metu rengė publikacijas ir jas spausdino Maskvos laikraštyje „Maskvos žinios“, „Varšuvos dienoraštis“ ir kt.[2]

1863 m. spalio 8 d. už uolumą tarnyboje majoras Vasilijus fon Rotkirchas buvo apdovanotas II laipsnio Šv. Stanislovo ordinu.[3]

1863 m. gruodžio mėn. buvo pasikėsinta į fon Rotkircho gyvybę.

1864 m. buvo paskirtas budinčiu štabo karininku Varšuvos žandarmerijos III skyriuje. Vėliau užėmė aukštas žandaro pareigas Odesoje, Minske, Mogiliove.

Nuo 1882 m. buvo paskirtas Vilniaus žandarmerijos valdybos vadu. Gyvendamas Vilniuje ėmė rašyti publikacijas ir prisiminimus vietos žurnalams ir laikraščiams. Taip pat įsitraukė į Lietuvos mitologijos tyrinėjimus.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūrinę veiklą pradėjo 1844 Varšuvoje anonimiškai išleisdamas rinkinį „Kraupus svečias" („Strašnyj gost„). Jame buvo išspausdinta Rusijoje uždraustos Adomo Mickevičiaus poemos „Vėlinės“ ketvirtosios dalies vertimas, paties fon Rotkircho eilėraščiai, taip pat lenkų poetų Ignoto Krasickio ir Juozapo Ignoto Kraševskio kūrinių vertimai.[1][4]

Daugpilio rusų karininkų sukurtam teatrui jis sukūrė pjeses, Aleksandro Diumos romano „Grafas Montekristas“ ir A. A. Bestuževo-Marlinskio romanų adaptacijas teatrui. Jo pirmasis prozos kūrinys „Užrašai apie Druskinikus“ (1854) nebuvo publikuotas, nes nebuvo cenzūruotas.

Gyvendamas Vilniuje po slapyvardžiu „Teobaldas“ Rotkirchas publikavo žurnaluose „Rusų archyvas“ ir „Rusijos senovė“, laikraštyje „Vilenskij vestnik“, metiniame „Vilniaus kalendorius“, savo prisiminimus ir pasakojimus. Taip pat juos leido atskiromis brošiūromis. Išvertė fragmentais Juozapo Kraševskio poemą „Vytauto kovos“ ir Aleksandro Boreikos Chodzkos baladę „Lietuvos baladė“.[1]

Rotkirchas planavo aprašyti Lietuvos mitologiją. Tačiau jo rankraštis „Visa lietuvių mitologija ir įvairių rašytojų nuomonių apie ją rinkinys“, kurį sudaro daugiau kaip 700 lapų, nebuvo išleistas. Atskiras publikacijas apie lietuvių mitologiją jis spausdino laikraštyje „Vilenskij vestnik”. Šie jo straipsniai parašyti remiantis Teodoro Narbuto, taip pat ir kitų istorikų, etnografų Liudviko Adomo Jucevičiaus, Eduardo Volterio, Mykolo Balinskio, Juozapo Jaroševičiaus, A.Meržinskio, Juozapo Ignoto Kraševskio, Simono Daukanto ir kt. veikalais. Išspausdinti minėtame laikraštyje kai kurie Rotkircho straipsniai apie mitologiją buvo įtraukti į knygą „Lietuvių kalbos bruožai“ (Vilnius, 1890 m.).[5] 1890 m. Rotkirchas Vilniuje išleido penkis knygos „Teobaldo prisiminimai” tomus, į kuriuos sudėjo savo prisiminimus, pasakojimus, kitų autorių kūrinių vertimus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Vasilijaus fon Rotkircho biografija skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
  2. Reda Griškaitė. Vasilijus von Rotkirchas ir teatras. Skelbta „Krantai“. [2][neveikianti nuoroda]
  3. Высочайшие указы, данные Капитулу Императорских и Царских орденов // Санктпетербургские сенатские ведомости : газета. – 1864. – 31 января (№ 9). – С. 4.
  4. Świerczyńska Dobrosława. Zapomniane polonica rosyjskie: o życiu i pracach W. A. Rotkircha – tłumacza „Dziadów“ //Pamiętnik Literacki. 1981. R. LXXVII, z. 2. S. 183–195. [3]
  5. Griškaitė Reda. Baronas Vasilijus von Rotkirchas – „Lietuvių mitologijos autorius"// Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. P. 194–223.