Varpotoji juodžolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Actaea spicata
Varpotoji juodžolė (Actaea spicata)
Varpotoji juodžolė (Actaea spicata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Vėdrynažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Ranunculidae)
Šeima: Vėdryniniai
(Wikispecies-logo.svg Ranunculaceae)
Gentis: Juodžolė
(Wikispecies-logo.svg Actaea)
Rūšis: Varpotoji juodžolė
(Wikispecies-logo.svg Actaea spicata)
Binomas
Actaea spicata
L.

Varpotoji juodžolė (lot. Actaea spicata, angl. Baneberry, Eurasian Baneberry, Herb Christopher, vok. Ährige Christophskraut, Christophskraut) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos juodžolių (Actaea) genties augalas. Liaudyje dar žinomas kaip juodšaknė, kabalysė, kiauliauogė, meškauogė. Savaime paplitęs Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, taip pat ir Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz (1885)

Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, paunksnėje, rečiau krūmuose. Mėgsta šešėlį, puveningus, nerūgščius, vidutinio drėgnumo dirvožemius, pavieniais egzemplioriais.

Žiedai apdulkinami vabalų. Sėklas išplatina uogas lesantys paukščiai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 30–70 cm aukščio žolinis augalas. Turi trumpą, storą šakniastiebį. Šaknys siekia iki 50 cm gylį. Stiebas stamantrus, šakotas, lapuotas, plikas. Lapai kvapnūs, neproporcingai stambūs, ilgakočiai, 20–30 cm ilgio, lakštas du kartus suskaidytas į tris dalis; kiekvienas lapelis, kiaušiniškas, su koteliu. Lapai dažniausiai būna išsidėstę lygiagrečiai dirvos paviršiui.

Smulkūs, be nektaro žiedai nedidelėje kekėje, išaugusioje ant ilgo kotelio viršūninio lapo pažastyje. Apyžiedis balas ar gelsvas, greit nukrintantis. Turi 4–6 balkšvus ar violetinius taurėlapius. Piestelė viena. Kuokelių daug, jie ilgesni už vainiklapius.

Žydi birželio mėnesį, neretai pirmieji žiedai prasiskleidžia gegužės antroje pusėje. Vaisiai – daugiasėklės, sultingos, juodos, blizgančios, 1–1,1 cm ilgio, raudonomis sultimis uogos. Vaisių nokimas tęsiasi nuo liepos ik rugsėjo. Sėklos rudos. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais.

Nuodingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visas augalas, ypač uogos ir šakniastiebiai, nuodingas, labai erzinantis odą. Uogose yra saponinų, alkaloidų.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varpotoji juodžolė kartais vartojama homeopatijoje. Anksčiau augalu buvo dažomi audiniai juoda ir raudona spalva. Auginamas kaip dekoratyvinis parkuose ar kituose ūksmėtuose vietose. Vidurio Europoje kadaise šis augalas buvo vertinamas kaip burtažolė, turinti magiškos galios.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka