Vaistinis šalavijas

Salvia officinalis

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Notreliniai ( Lamiaceae)
Gentis:	Šalavijas ( Salvia)
Rūšis:	Vaistinis šalavijas ( Salvia officinalis)

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono.

Augalas žolinis, daugiametis, 50-100 cm aukščio. Stiebas šakotas, keturbriaunis, apačioje sumedėjęs. Lapai priešiniai, pailgi, raukšlėti, apatinė pusė pilkšvai žalia. Žydi birželio-liepos mėnesiais smulkiais, mėlynai violetiniais žiedais. Vaisiai – apvalūs, juodi riešutėliai, subręstantys rugsėjo mėnesį. Augalas dauginasi sėklomis.

Kvapnūs šalavijo lapai naudojami ruošiant žuvį, alkoholinius gėrimus, konservus, maisto koncentratus. Duoda maistui aštraus kvapo ir kartoko skonio. Dedamas į padažus, mėsos gaminius, kepsnius (ypač kiaulienos, žvėrienos, paukštienos), sriubas.

Gydomosios savybės

Vaistinis šalavijas nuo seno daugelyje kraštų naudojamas kaip vaistinis augalas. Pasižymi kvapniu eteriniu aliejumi, besikaupiančiu daugiausia lapuose (1,3–2,5 %). Jame yra natūralaus antibiotiko salvino, lemiančio antiseptines augalo savybes. Lapų nuoviras skatina skrandžio ir kasos sekrecijos liaukų veiklą, dezinfekuoja, slopina uždegimus. Juo gydoma angina, chroniški tonzilitai, kvėpavimo ligos, burnos pažeidimai,^[1] radikulitas, osteoporozė, stomatitas, odos pažeidimai, plaukų slinkimas ir kt. Šaknų preparatai vartojami sergant reumatoidiniu artritu, mastitu, dismenorėja, limfmazgių uždegimais.^[2]

Atliekami preliminarūs Salvia officinalis ir S. lavandulaefolia ekstraktų tyrimai dėl galimo poveikio žmogaus smegenų funkcijai.^[3]^[4] Tujonas, kurio yra šalavijų ekstraktuose, gali turėti neurotoksišką poveikį.^[4]

Požymiai
Žiedai
Jauni lapai

Šaltiniai

↑ Победимова, Е. Г. Шалфей // Флора СССР : в 30 т. / начато при рук. и под гл. ред. В. Л. Комарова. – М.—Л. : Изд-во АН СССР, 1954. – Т. XXI / ред. тома Б. К. Шишкин. – 703 с. – 3000 экз. – С. 257–258.
↑ Дудченко Л. Г., Козьяков А. С., Кривенко В. В. Пряно-ароматические и пряно-вкусовые растения: Справочник / Отв. ред. К. М. Сытник. – К.: Наукова думка, 1989. – 304 с. – 100 000 экз. – ISBN 5-12-000483-0.
↑ Miroddi M, Navarra M, Quattropani MC, Calapai F, Gangemi S, Calapai G (2014). „Systematic review of clinical trials assessing pharmacological properties of Salvia species on memory, cognitive impairment and Alzheimer's disease“. CNS Neurosci Ther. 20 (6): 485–95. doi:10.1111/cns.12270. PMC 6493168. PMID 24836739.
↑ ^4,0 ^4,1 Lopresti AL (2017). „Salvia (Sage): A Review of its Potential Cognitive-Enhancing and Protective Effects“. Drugs in R&D. 17 (1): 53–64. doi:10.1007/s40268-016-0157-5. PMC 5318325. PMID 27888449.

[1] Победимова, Е. Г. Шалфей // Флора СССР : в 30 т. / начато при рук. и под гл. ред. В. Л. Комарова. – М.—Л. : Изд-во АН СССР, 1954. – Т. XXI / ред. тома Б. К. Шишкин. – 703 с. – 3000 экз. – С. 257–258.

[2] Дудченко Л. Г., Козьяков А. С., Кривенко В. В. Пряно-ароматические и пряно-вкусовые растения: Справочник / Отв. ред. К. М. Сытник. – К.: Наукова думка, 1989. – 304 с. – 100 000 экз. – ISBN 5-12-000483-0.

[3] Miroddi M, Navarra M, Quattropani MC, Calapai F, Gangemi S, Calapai G (2014). „Systematic review of clinical trials assessing pharmacological properties of Salvia species on memory, cognitive impairment and Alzheimer's disease“. CNS Neurosci Ther. 20 (6): 485–95. doi:10.1111/cns.12270. PMC 6493168. PMID 24836739.

[lopresti-4] 4,0 ^4,1 Lopresti AL (2017). „Salvia (Sage): A Review of its Potential Cognitive-Enhancing and Protective Effects“. Drugs in R&D. 17 (1): 53–64. doi:10.1007/s40268-016-0157-5. PMC 5318325. PMID 27888449.

[1]

[2]

[3]

[4]