Stomatitas
Stomatitas (lot. Stomatitis) – burnos gleivinės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko, sergant kita liga: tymais, vėjaraupiais, skarlatina, raudonuke, dizenterija, difterija, gripu, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.[1]
Ūminį katarinį stomatitą gali sukelti gripas.[1] Esant šiai ligos formai, paburksta ir parausta burnos gleivinė, skauda burną, teka seilės. Dantys, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, liežuvio speneliai paburksta, jo šonuose ir skruosto gleivinėje matyti dantų atspaudų.[1] Padidėja kaklo ir pažandiniai limfmazgiai.[1]
Opinį nekrozinį stomatitą sukelia gripas, širdies ir kraujagyslių ligos, stresas, organizmo išsekimas, pervargimas, peršalimas, burnos užkrėtimas, gleivinės sužeidimas aštriu išgedusio danties kraštu, dantų akmenys, kai kurie vaistai.[1] Pažeisti audiniai nekrozuoja.[1] Iš pradžių apima silpnumas, skauda galvą, truputį karščiuojama, peršti burną.[1] Vėliau temperatūra pakyla labiau, didėja limfmazgiai, smarkiai teka seilės, dėl burnos skausmo negalima valgyti.[1]
Medikamentinį alerginį stomatitą sukelia kai kurie vaistai.[1] Pasireiškia labai įvairiai: burnos gleivinė gali tik parausti ir paburkti, kitais atvejais ją kartu išberia pūslės ir pūslelės, pasitaiko, kad pažeidžiama ir oda.[1] Šis stomatitas gali sparčiai plisti ir vis nykti.[1]
Herpiniu stomatitu, kurį sukelia herpesvirusai, susergama ūmai: labai pakyla temperatūra, skauda burną kalbant ar valgant.[1] Gleivinė parausta, joje atsiranda pūslelių, jos greitai plyšta, susidaro erozijų ir nedidelių opelių.[1]
Grybelinį stomatitą dažniausiai sukelia mielagrybių genties grybeliai – balkšvagrybiai. Dažnas tarp kūdikių.[1]
Gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nepriklausomai nuo ligos formos, jai gydyti pasitelkiama antibakterinė ir antivirusinė terapija, įvairios aplikacijos, skalaujama burna, subalansuojama mityba, imamasi priemonių imuninei sistemai stiprinti.[2]