Dismenorėja

Menstruacijų ciklas ir hormonų gamybos pokyčiai

Dismenorėja (lot. dysmenorrhea < lot. dys- < sen. gr. dus- 'sudėtingai, sunkiai, blogai' + sen. gr. mēn 'mėnuo' + sen. gr. rheō 'teku') – cikliškas patologinis procesas, kurio metu menstruacijų dienomis atsiranda stiprūs skausmai papilvėje. Šiuos skausmus gali lydėti ir kiti simptomai: bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, svaigimas, apetito stoka, burnos džiūvimas, pilvo pūtimas, „vatinių“ kojų pojūtis, alpimas ir kiti emociniai bei vegetaciniai sutrikimai, karščiavimas iki 37–38 °С.

Kartais pagrindinis simptomas gali būti vienas iš minėtųjų nusiskundimų, kuris ligonę vargina labiau nei skausmas. Dismenorėja būna pirminė arba antrinė. Pirminė dismenorėja paprastai ima reikštis jau paauglystėje, jos trukmė ir stiprumas ilgainiui gali kisti, ji nėra patologinė ir jos priežastys neaiškios. Antrinės dismenorėjos atveju yra aiški ne tik genitalinės, bet ir ekstragenitalinės (susidariusios ne genitalijų zonoje) kilmės organinė (susijusi su organų pokyčiu) patologija. Maždaug pusė reprodukcinio amžiaus moterų skundžiasi pilvo skausmais mėnesinių metu, 10-čiai procentų pasireiškia labai sunki, 2–3 dienas per mėnesį darbingumą sutrikdanti dismenorėja.

Dismenorėja gydoma nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), sudėtiniais geriamaisiais kontraceptikais (SGK). Antrinei dismenorėjai taikomas etiologinis (priežastinis) gydymas: akupunktūra, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) arba manualinė stuburo Th/L/S dalies terapija pasitelikiama tuomet, jei medikamentinis gydymas neveiksmingas, taikoma laparoskopinė presakralinė neurektomija arba kiti chirurginio gydymo būdai, žiūrint, kokia antrinės dismenorėjos priežastis.