Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vabalninko bažnyčia)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°58′45″š. pl. 24°44′44″r. ilg. / 55.979154°š. pl. 24.745548°r. ilg. / 55.979154; 24.745548

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Vabalninkas, bažnyčia.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Biržų
Savivaldybė Biržų rajonas
Gyvenvietė Vabalninkas
Adresas S. Nėries g. 4
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1817 m.
Stilius neobarokas

Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Vabalninke. Klasicistinių ir neobarokinių formų.

XIX a. buvo savita, į medį įstatyta varpinė.

Parapijoje veikia Ančiškių, Deikiškių, Jasiuliškių, Kuprių, Lamokėlių, Šukionių koplyčios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varpinė

Jeronimas Valavičius 1617 m. prie Vabalninko dvaro pastatė medinę, vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui skirta 2 valakai žemės. XVII a. turtas padidintas. 1639 m. minima parapinė mokykla, 1639 m. kovo 8 d. Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Vladislovas Vaza Vabalninko bažnyčiai, kaip nukentėjusiai nuo švedų antplūdžio ir maro, paskyrė du valakus žemės Vabalninke, Bartkūnų sodžių (7 valakai su žmonėmis) ir 2,5 valako Geniškių. 1664 m. vasario 1 d. Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Marija Liudvika perdavė Vabalninko bažnyčiai Skiautiškių (dab. Baibokai) 8 valakų palivarką. 1668 m. rugsėjo 17 d. Vabalninko dvaro valdytojas Jurgis Tyzenhauzas jėga bandė užgrobti Vabalninko bažnyčiai priklausantį Skiautiškių palivarką, išvijo iš jo ūkvedį Klimavičių.

1696 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina medinė stoginė. Kunigo Abraomo Skirmunto rūpesčiu 1714 m. pastatyta nauja medinė vienabokštė bažnyčia. Per 1729 m. miestelio gaisrą sudegė bažnyčia ir visi parapijos trobesiai. Pamaldos laikytos šiaudinėje stoginėje. 1734 m. pastatyta trečioji medinė, čerpėmis dengta bažnyčia, turėjusi 3 altorius. 1740 m. istorijos šaltiniuose paminėtas Vabalninko bažnyčios orkestras: 4 triūbos, 4 valtornos, 4 obojai, 4 lyros, 1 basetlė, keli smuikai. 1740 m. Vabalninko bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad Vabalninke mokyklos nebėra, o vaikai mokosi privačiai kas sau. 1767 m. pastatyta koplyčia Vabalninko kapinėse. Per miestelio gaisrą 1777 m. sudegė varpinė. 1777 m. pastatyta nauja mokykla.

1782 m. bažnyčiai priklausė Baibokų, Bartkūnų ir Mieliūnų kaimai. Klebonas kanauninkas A. Smalinavičius 1806 m. apmūrijo šventorių. 1808 m. pastatyta mūrinė Vabalninko klebonija. 1814 m. balandžio 5 d. pašventinti būsimos mūrinės Vabalninko bažnyčios pamatai, ji baigta statyti 1817 m., pašventinta 1818 m. (architektas Mykolas Šulcas). Ją 1818 m. konsekravo Kuršo vyskupo pagalbininkas Adomas Korvin-Kosakovskis. Kurį laiką jis buvo oficialus Vabalninko klebonas, nors čia negyveno. Prie mokyklos 1818 m. įsteigta biblioteka. 1826 m. Vabalninko kapinėse vietoje medinės koplyčios pastatyta mūrinė.

1880 m. bažnyčia padidinta, pastatyti du fasado bokštai, mūrinė varpinė. 1890 m. įrengti 33 registrų vargonai. 1895 m. įrengtas naujas Vabalninko bažnyčios altorius (architektas Fulgentas Rimgaila). 1904 m. bažnyčia išdažyta, įstatytas dailininko Vladislovo Pšibitnevskio sukurtas Šv. Pranciškaus vitražas. 1907 m. mokyklai paskirtas pirmas lietuvis mokytojas.

1910 m. įsikūrė Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius, kuris 1911 m. įrengė mezgimo ir audimo dirbtuves, įsteigė mergaičių ūkio ir namų ruošos mokyklą. 1915 m. nugriauti bažnyčios bokštai, sužaloti vargonai, stogas. Po 1921 m. bažnyčia suremontuota. Varpinėje pakabinti 4 varpai. 1944 m. rugpjūčio 1 d. nuo bombų sprogimų išbyrėjo bažnyčios langai, suskilo vitražai, apdaužyti vargonai. Klebono Mato Kirlio rūpesčiu bažnyčia suremontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia saikingų klasicistinių ir puošnių neobarokinių formų, bazililinė, stačiakampio plano (45 × 24 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų skaldos. Joje įrengtos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (1802 m.). Šventoriuje stovi akmenų, skaldos ir plytų mūro 2 aukštų varpinė (pastatyta 18031805 m.). Jame palaidotas kunigas Stanislovas Krištanaitis (1912–1980), 19511956 m. Sibiro kalinys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]