VIII Kauno fortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°55′11″ š. pl. 23°53′07″ r. ilg. / 54.91972°š. pl. 23.88528°r. ilg. / 54.91972; 23.88528

VIII Kauno fortas
Forto vaizdas į šiaurės rytus
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas pastatytas
Statybų pabaiga 18891890 m.
Paskirtis fortas
Plotas 115 200 kv. m

VIII Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Milikonyse, Pryšmančių g.

Pastatytas 18891890 m. Išsidėstęs Neries slėnio šlaito viršutinėje terasoje. Taisyklingos simetrinės plano struktūros, penkiakampio formos, orientuotas į vakarus. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26354. [1]

Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti įsteigtas Milikonių teriologinis draustinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminį tvirtovės komplekso genplaną sudarė carinės Rusijos generolai Nikolajus Obručevas (rus. Николай Николаевич Обручев, Konstantinas Zverevas (rus. Константин Яковлевич Зверев), Ivanas Volbergas (rus. Иван Иванович Волберг), plk. P. Bertgoldtas. Pirmuoju Kauno tvirtovės statybų etapu suprojektuoti ir pastatyti tik septyni fortai, išdėstyti strategiškai svarbiose vietose. VIII fortas nebuvo numatytas pirminiame tvirtovės projekte. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad pastatyti fortai nesudarė visiškai uždaro gynybinio žiedo, nebuvo užtikrinta tvirtovės gynyba šiaurės vakarų pusėje, iš kur nesitikėta puolimo. XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje nuspręsta Kauną juosiantį „skylėtą“ fortifikacinį žiedą uždaryti.

Be to, statant šį fortą padaryta esminė klaida – fortas pastatytas ant žemesnės kalvos, nei netoliese esančios Kumpės ir Šilainių aukštumos, ant kurių įsitvirtinus priešui, be vargo būtų sunaikinta tvirtovė. Dėl šios priežasties, VIII fortas niekada netapo visaverčiu įtvirtinimu, paliktas tik kaip galima pėstininkų pozicija. Visavertis fortifikaciniam žiedas pilnai pabaigtas tik ant aukštesniųjų kalvų pastačius IX fortą.

Fortifikacinis kompleksas, pradėtas statyti 1889 m., kartu su X baterija ir kitais žemės įtvirtinimais, įgavo Linkuvos įtvirtinimų pavadinimą.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VIII forto statyboje, skirtingai nei ankstesniųjų, jau buvo naudojamas ir betonas. Forto visas apsauginis griovys sustiprintas eskarpine siena, tačiau be kontreskarpinės sienos. Forto kieme yra nedidelės saugyklos prieššturminiams pabūklams, aparelės, įėjimai į centrinę poterną, kareivinės. 1000 karių įgulą talpinusios kareivinės įgilintos, visiškai padengtos žemės sluoksniu, todėl, skirtingai nei kituose fortuose, fasado neturi. Prie kareivinių prijungtas didelis, cepelino formos betoninis kaponierius, kuriame įrengta elektra varoma ventiliacinė sistema. Šis fortas buvo pirmasis, kuriame įrengta elektra. Įtvirtinimų kairiojo flango išorėje buvo įrengtas vienintelis Kaune gynybinis vandens griovys, į kurį vanduo iš Nemuno patekdavo per šliuzą.

Forto penkiakampio formos teritorijoje stipriai dominuoja skersinė ašis. Skersinėje ašyje yra betoninis kaponierius, poterna, centrinė parako bei šaudmenų saugykla. Į šonus nuo centrinės ašies atsišakoja poternos, vedančios į gynybinę daubą. Abipus gynybinės daubos simetriškai išdėstyti du kareivinių korpusai. Kazematuotų kareivinių dalis skliautinė, požeminė, tunelio tipo patalpa, skersai kertanti centrinę poterną. Aplinkui gynybinį griovį fragmentiškai išlikę šaudymo lizdai. Jie yra apskrito plano su įėjimo koridoriumi, statyti iš lauko akmenų ir betono. Beveik visos patalpos užmaskuotos po žeme. Patalpos susprogdintos, didesnė jų dalis užtvindyta vandeniu. Šis fortas beveik visas pastatytas iš betono, tik apatinė statinių dalis iš raudonų plytų, kai kur panaudotas ir akmens mūras. Forto planui būdingos aptakios, pusapvalės patalpų formos.

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu fortas apleistas, dėl drenažo gedimo, didelė jo dalis užtvindyta. Apsemtų kazematų viduje yra išlikę nemažai originalios forto įrangos, tarp jų ir forte naudoto elektros generatoriaus fragmentai (elektrai gauti viename iš vidinių kazematų buvo pastatytas nafta varomas variklis bei generatorius).

Forto teritorijoje beveik nėra želdinių, reikšmingų kraštovaizdžiui, aplinkoje jis matomas kaip žole apaugusi kalva. Apžėlę pylimai, apsauginiai grioviai matomi tik iš pagal forto perimetrą nutiestų gatvių bei gretimų sklypų. Forto istorinį įvaizdį niokoja didelę dalį teritorijos užimantys gyventojų daržai, pastatytos pašiūrės, menkaverčiai sodybinio tipo pastatai. Čia pat išdegintos žolės plotai, šiukšlėmis užverstos daubos ir grioviai.

VIII forto situacija – jis niekam nepriklauso, nes virš žemės nėra statinio, nes beveik visos forto patalpos užmaskuotos po žeme, taigi traktuojamas tik kaip žemės sklypas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kauno tvirtovės 8-asis fortas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-10. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka