Romainių fortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio X Kauno fortas)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°55′39″ š. pl. 23°49′50″ r. ilg. / 54.92750°š. pl. 23.83056°r. ilg. / 54.92750; 23.83056

Romainių fortas
Romainių fortas 1993 m. žemėlapyje

Romainių arba X fortasKauno tvirtovės dalis antrajame fortų žiede, Šilainių seniūnijos vakariniame pakraštyje, Romainiuose. Nebaigtas statyti objektas stūkso miške už 300 m nuo Kauno miškų urėdijos (Romainių g. 2), netoliese – Romainių tuberkuliozės ligoninė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fortas pradėtas statyti tvirtovės IV gynybiniame skyriuje prie Romainių palivarko. Buvo naudotasi 1909 m. tipiniu prof. Konstantino Veličkos projektu, patvirtintu 1913 m. balandžio 10 d. tvirtovės plėtros plane. Planuota panaudoti masyvias monolitinio betono ir gelžbetonio konstrukcijas, atsisakant puošybos elementų, įprastų mūriniuose fortuose. Fortas turėjo atlaikyti naujos kartos galingų artilerijos sviedinių atakas.

IV skyriaus gynybinėje sistemoje šiam fortui teko vienas iš pagrindinių vaidmenų. Jis aktyviai dalyvavo kare, vokiečiams pridarydamas tam tikrų nuostolių. Vykstant mūšiams dėl Kauno tvirtovės, forto komendanto įsakymu[1]1915 m. rugpjūčio mėn. susprogdino atsitraukiantys gynėjai.

Atlikti darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Banketas su nišomis šaudmenims
Prie centrinės slėptuvės
Lūžis - sprogdinimo pasekmė
Slėptuvės liekanos

1913 m. forto sklype atlikti statybinės aikštelės įrengimo ir aprūpinimo darbai. Taip pat įvykdyta 55% žemės darbų: [2] iškasti juosiantys gynybiniai 5,4 m, 4,8 m ir 2,5 m gylio grioviai, iki pusės suformuoti pylimai, tiesti keliai.

1914 m., gavus papildomų lėšų, žemės darbai sparčiai artėjo prie pabaigos. Išbetonuota centrinė slėptuvė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, forto statyba vyko pagal mobilizacijos planą, todėl einamieji darbai buvo pristabdyti. Forto statybos planas radikaliai pakeistas.

Tolesni forto įrengimo darbai buvo maksimaliai orientuoti gynybiams tikslams: nepradėtų poternų angos užbetonuotos, šalia įrengtos papildomos slėptuvės, apkasų linijos, spygliuotos vielos užtvaros. Artilerijos baterijos buvo išdėstytos ne tik forto teritorijoje, bet ir 0,5 km spinduliu Nemuno slėnio link.

Dabartinė būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Objektas įtrauktas į LR kultūros paveldo registrą, tačiau nepažymėtas informacinėmis rodyklėmis. [3] Miškingos teritorijos reljefas ardomas nekontroliuojamų motorizuotų lankytojų.

Pagrindinis statinys išlaikęs autentiškas formas, nors ir akivaizdžios sprogdinimo pasekmės: lūžęs pusiau, atskilę stambūs betoniniai fragmentai ir pan. Be to, jis yra tiesiogiai veikiamas gamtos faktorių, stovinčio vandens, užverstas šiukšlėmis. Metaliniai įtvirtinimai nuniokoti vandalų. Gretimų slėptuvių griuvėsius dengia tankūs krūmai. Išlikę apkasų fragmentai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais (Arvydas Pociūnas). - Vilnius: Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. - 114 p. - ISBN 978-9955-423-64-5
  2. http://www.fortifikacija.lt/?p=253&pid=265
  3. „Forto liekanos“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-10. 

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]