Kauno tvirtovės I fortas

Kauno tvirtovės I fortas
Kauno tvirtovės I fortas
	Betoninis anstatas – vienas iš forto modernizavimo akcentų
	54°53′02″š. pl. 23°51′50″r. ilg. / 54.884°š. pl. 23.864°r. ilg.
Vieta	Kazliškiai (Kaunas)
Statusas	pastatytas
Statybų pradžia	1888 m.
Statybų pabaiga	1889 m.
Paskirtis	fortas
Plotas	75800

Kauno tvirtovės I fortas – Kauno tvirtovės dalis Kauno miesto vakariniame pakraštyje, Kazliškiuose. Pastatytas 1888–1889 m., rekonstruotas 1893 m. ir 1908 m. Fortas priklausė Kauno tvirtovės I gynybiniam skyriui. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas Nr. 26350.^[1] Šalia – kelias 1903 Akademija–I Kauno fortas , netoliese yra išlikusi Noreikiškių dvaro sodyba, du Marvelės tiltai.

Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti įsteigtas Žagariškių teriologinis draustinis, mokslininkai tiria čia įsiveisusių šikšnosparnių gyvenimą.^[2]

Istorija

Šio forto paskirtis buvo dengti nuo vokiečių Kauno tvirtovę iš vakarų pusės, tačiau per I pasaulinį karą jis menkai atliko savo funkciją, buvo greitai užimtas. Fortui sprogdinti vokiečiai panaudojo galingas mortyras, tarp jų 420 mm kalibro „Gamma-Gerät“. Jai pervežti reikėjo dešimties 25 t keliamosios galios geležinkelio prekinių vagonų-platformų. Nutiesus geležinkelio liniją iki Pažėrų, dvi tokios mortyros atvežtos, surinktos ir parengtos šaudyti. Tarp Mauručių ir Ilguvos buvo parengtos pozicijos 420 mm kalibro mortyrai „M-Gerät“.^[3]

1925 m. fortas perduotas Žydų bendruomenės tarybai.^[4]

Sovietiniais laikais buvo naudojamas ūkiniams reikalams.

Aprašymas

Fortas yra simetrinės plano struktūros, penkiakampio plano. Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, nebaigtą statyti kontreskarpinę sieną, nepakitusį glasį, yra apjuostas gynybiniu grioviu.

Tai vienas iš mažiausiai urbanizuotų Kauno fortų, nors karo metu labai nukentėjo, tačiau palyginti neblogai išlaikė savitą reljefą. Gerai matomas plačioje lygaus reljefo aplinkinėje teritorijoje, nuo Via Baltica automagistralės. Forto teritorijoje želdinių beveik nėra, todėl kraštovaizdyje jis atsiskleidžia kaip neaukšta žole apaugusi kalva. Greta – Marvelės upelio slėnis, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio riba. Masyvūs antžeminiai pastatai, virš pylimų iškelti apmūryti vėdinimo kanalai – svarbūs kraštovaizdžio akcentai.

Forto statiniai

Literatūra

Vladimir Orlov. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915 m. – Kaunas, Arx Baltica, 2007. ISBN 978-9955-638-97-1 // psl. 69–71

Šaltiniai

↑ „Kauno tvirtovės 1-asis fortas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-06.
↑ Kauno tvirtovės I fortas. Ringaudai.lt, Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
↑ Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 53–57
↑ Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 86

Nuorodos

Vikiteka: Kauno tvirtovės I fortas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] „Kauno tvirtovės 1-asis fortas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-06.

[2] Kauno tvirtovės I fortas. Ringaudai.lt, Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

[3] Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 53–57

[4] Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša. Kauno gynybinis paveldas. – Kaunas, Kauno tvirtovės parkas, 2018, ISBN 978-609-96075-0-4. // psl. 86

[1]

[2]

[3]

[4]