Nušalimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nušalusios rankos

Nušalimas (lot. congelatio) – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė.[1]

Rizikos faktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug greičiau nušąla žmogus, jei jis serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, pvz.: beta blokatorius, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.[1]

Dažniausiai nušąlamos kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai.[1] Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes yra toli nuo organizmo šilumos centro, todėl blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju.

Siekiant išvengti nušalimo, rekomenduojama šaltyje avėti šiltą neankštą avalynę, vilkėti šiltus drabužius,[1] stengtis kuo mažiau būti lauke.

Nušalimo laipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kai kada tik praėjus keletui dienų:[1][2]

  • Pirmojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio erythematosa) – nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
  • Antrojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio bullosa) – pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze, nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.
  • Trečiojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio gangrenosa) – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.
  • Ketvirtojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio gangrenosa profunda) – nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų. Pažeista vieta mumifikuoja.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Nušalimas. Medicinos enciklopedija, T. II (M–Ž). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 93–94.
  2. Manvilius Kocius, Narūnas Porvaneckas, Valentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Sigitas Ryliškis. Ortopedija-traumatologija, 2015, p. 186–191.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]