Pleuritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pleuritaskrūtinplėvės (pleuros) uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (dažniausiai tuberkuliozės bakterijos, pneumokokai arba stafilokokai), patekę į krūtinplėvę per kraują, limfą, arba iš gretimų organų, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (pvz., esant uremijai), krūtinės trauma. Pleuritas dažniausiai prasideda, sergant plaučių tuberkulioze ir uždegimu, reumatu.

Pleuritas būna sausasis, arba fibrininis, kuomet ant krūtinplėvės lapų susikaupia fibrino, ir šlapiasis, arba eksudacinis, kuomet ertmėje tarp lapų būna skysčio. Šlapiasis pleuritas pagal skysčio pobūdį būna serozinis, pūlinis ir hemoraginis. Sausasis pleuritas prasideda staiga arba išsivysto per kurį laiką, jis dažnai būna pradinė šlapiojo pleurito stadija.

Sergant pleuritu, ligoniui pakyla temperatūra, jam silpna, pablogėja apetitas, skauda krūtinę, prakaituojama, kosima. Skysčiui kaupiantis ertmėje, lapai atsiskiria vienas nuo kito, ir skausmas sumažėja arba visiškai pranyksta. Susikaupus daugiau skysčio, jis pažeidžia plaučių audinį, tarpusienio organus, ligonis ima dusti, deformuojasi krūtinės ląsta. Po ligos dažnai lieka krūtinplėvės sąaugų.

Pleuritas gydomas antibiotikais, antialerginiais, priešuždegiminiais vaistais; skystis traukiamas krūtinplėvės punkcija.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pleuritas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 55 psl.